DNSB klausimai

Daugiabučių namų savininkų bendrijose (DNSB) narystė yra tiesiogiai susieta su nuosavybės teise, todėl atsisakyti narystės neperleidus turto teisiškai neįmanoma.

Pagal galiojančius teisės aktus, individualus išstojimas iš daugiabučių namų savininkų bendrijos neperleidus nuosavybės teisės yra neįmanomas, todėl pareiga mokėti su namo žemės sklypu susijusius mokesčius išlieka visiems savininkams.

Butų ir kitų patalpų savininkai turi įstatyminę teisę gauti informaciją apie mokesčių apskaičiavimą bei lėšų panaudojimą, o šios teisės pažeidimą galima spręsti kreipiantis į savivaldybę dėl bendrijos veiklos priežiūros.

Už dokumentų ir duomenų tikslumą Juridinių asmenų registre tiesiogiai atsako bendrijos pirmininkas, kurio pareiga yra užtikrinti teisingos informacijos pateikimą registro tvarkytojui.

Sprendimą dėl vaizdo stebėjimo kamerų įrengimo daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpose ar teritorijoje priima butų ir kitų patalpų savininkai balsų dauguma, o ne bendrijos pirmininkas ar valdyba.

DNSB pirmininką atstatydinti gali tik visuotinis narių susirinkimas balsų dauguma, o susirinkimą šiuo klausimu turi teisę inicijuoti bendrijos valdyba arba ne mažiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių.

Jei revizoriaus atlyginimas buvo nustatytas visuotinio narių susirinkimo sprendimu, bendrijos pirmininkas ar valdyba neturi teisės jo vienašališkai pakeisti be naujo susirinkimo pritarimo, nes tai yra išimtinė susirinkimo kompetencija.

Taip, daugiabučių namų savininkų bendrijų (DNSB) veiklą tiesiogiai reguliuoja specialusis įstatymas bei Civilinis kodeksas.

Bendrija privalo informuoti gyventojus apie gautą paramą, nes šios lėšos tampa bendrijos turtu, kuris turi būti oficialiai apskaitomas metinėje veiklos ataskaitoje, o kiekvienas savininkas turi teisę gauti informaciją apie bendrijos finansus.

Daugiabučių bendrijų pirmininkai neturi teisės slėpti informacijos apie bendrijos veiklą ar finansus, nes įstatymas įpareigoja teikti duomenis kiekvienam savininkui jo prašymu.

Jei Daugiabučių namų savininkų bendrija (DNSB) neatnaujino įstatų pagal pasikeitusius įstatymus, už tai tiesiogiai atsako bendrijos pirmininkas arba valdyba, kurie privalo inicijuoti įstatų pakeitimą, o už pareigų nevykdymą jiems gali kilti civilinė atsakomybė.

Bendrija privalo nedelsiant užtikrinti teisinį skolos pagrindimą remdamasi Civiliniu kodeksu ir DNSB įstatymu, nes savininko bankrotas nepanaikina pareigos proporcingai padengti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo išlaidas.

Daugiabučio namo laiptinės langai yra bendrojo naudojimo objektas, todėl sprendimas dėl jų keitimo priimamas butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma.

DNSB pirmininkas yra pagrindinis bendrijos valdymo organas, tiesiogiai atsakingas už namo techninę priežiūrą, finansų valdymą, dokumentų tvarkymą, bendravimą su savininkais bei teisės aktų įgyvendinimą.

Daugiabučio savininkai balsų dauguma gali nustatyti bendrą tvarką dėl daiktų laikymo laiptinėse, tačiau tokios taisyklės jokiu būdu negali pažeisti priešgaisrinės saugos reikalavimų bei draudimo užgriozdinti evakuacijos kelius.

Civilinis kodeksas numato, kad jei bendrijos valdymo organai nėra suformuoti ilgiau nei 6 mėnesius ir dėl to negali priimti sprendimų, Juridinių asmenų registro tvarkytojas turi teisę inicijuoti tokios bendrijos likvidavimą.

Įsitraukti į bendrijos veiklą galite tapdami jos nariu, dalyvaudami ir balsuodami visuotiniuose susirinkimuose, kandidatuodami į valdymo organus (pirmininką, valdybą) arba vykdydami finansinę kontrolę revizijos komisijoje.

Taip, DNSB gali sudaryti sutartį su rangovu net ir nevertindama kitų kainų pasiūlymų, jei tokia teisė suteikta bendrijos įstatuose, susirinkimų sprendimuose arba jei pirkimas atliekamas pagal patvirtintą metinį planą ir biudžetą, nepažeidžiant bendrijos turto administravimo principų.

Būti daugiabučio namo savininkų bendrijos (DNSB) nariu nėra privaloma, nes narystė yra savanoriška, tačiau tai neatleidžia buto savininko nuo pareigos mokėti už bendrojo turto priežiūrą ir išlaikymą.

Už bendrijos dokumentų tvarkymą ir sutarčių su tiekėjais pasirašymą tiesiogiai atsako bendrijos pirmininkas, tačiau svarbiausius sprendimus dėl paslaugų teikėjų pasirinkimo ar pirkimo sąlygų privalo patvirtinti savininkai arba valdyba.

Pastebėjus neteisingą bendrojo naudojimo patalpų paskirstymą, buto savininkas turi teisę reikalauti dokumentų, inicijuoti balsavimą dėl dalių perskaičiavimo arba ginčyti bendrijos sprendimus teisme.

Daugiabučių namų savininkų bendriją likviduoti galima daugumos sprendimu, tačiau palikti namo be jokio oficialaus valdytojo neleidžiama – likvidavus bendriją, privaloma sudaryti jungtinės veiklos sutartį arba namą administruos savivaldybės paskirtas asmuo.

Jei laikinasis administratorius dėl savo neveikimo ar aplaidumo neužtikrina bendrojo turto apsaugos, jam kyla civilinė atsakomybė ir jis privalo atlyginti savininkams padarytą žalą.

Nors bendrijai likus be vadovo paslaugų teikimo sutartys automatiškai nenutrūksta, kyla reali rizika, jog dėl neapmokėtų sąskaitų paslaugos bus apribotos, todėl būtina skubiai rinkti naują pirmininką arba kreiptis į savivaldybę dėl administratoriaus paskyrimo.