DNSB klausimai

Pagal Civilinį kodeksą įpėdiniai palikimą priimti privalo per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, o šiam terminui pasibaigus ir neatsiradus paveldėtojų, turtas pereina valstybei.

Teisiškai riboti skolininko teisę naudotis bendrojo naudojimo automobilių stovėjimo aikštele yra draudžiama, nes tai pažeidžia savininko nuosavybės teises į bendrąjį turtą.

Pastebėjus švirkštus bendrosiose patalpose, būtina nedelsiant informuoti bendrijos pirmininką, kuris privalo užtikrinti sanitarinę priežiūrą, ir pranešti policijai apie galimą nusikalstamą veiką.

Įpėdinio atsakomybė už bendrijos skolas priklauso nuo palikimo priėmimo būdo: priėmus palikimą be apyrašo rizikuojama visu savo turtu, o sudarius apyrašą – tik paveldėto turto verte.

Jei nustatoma, kad pirmininko artimieji gauna privilegijas, tai laikoma šiurkščiu interesų konflikto ir fiduciarinių pareigų pažeidimu, todėl bendrijos nariai turi teisę inicijuoti reviziją, atšaukti pirmininką iš pareigų ir teismo tvarka reikalauti atlyginti bendrijai padarytą žalą.

Jei bendrija neteisėtai sulaiko gyventojo turtą (pvz., neleidžia pasiimti daiktų iš sandėliuko) dėl ginčo dėl mokesčių, ji privalo atlyginti gyventojui padarytą turtinę ir neturtinę žalą, nes tokie veiksmai dažniausiai laikomi savavaldžiavimu ir nuosavybės teisių pažeidimu.

Pateiktuose dokumentuose antstolio veiksmų apskundimo procedūra nėra reglamentuota, tačiau galima vertinti skolos pagrįstumą pagal bendruosius įstatymo principus.

Vienašališkai atjungti gyvatuko negalima, nes šildymo sistema yra bendroji dalinė nuosavybė, todėl bet kokiems jos pakeitimams būtinas daugumos savininkų sutikimas ir techninis pagrindimas.

Daugiabučio namo savininkų bendrija, kaip juridinis asmuo, turi teisę tiesiogiai samdyti darbuotojus, o darbo sutartis su jais sudaro bendrijos pirmininkas.

Norint inicijuoti nepriklausomą auditą, būtina sušaukti visuotinį narių susirinkimą ir balsų dauguma priimti sprendimą dėl audito įmonės parinkimo bei apmokėjimo sąlygų nustatymo.

Sugyventinis automatiškai nepaveldi nei buto, nei DNSB skolų, nebent buvo sudarytas testamentas arba jis yra oficialus turto bendrasavininkis.

Jei bendrija nėra patvirtinusi kito dydžio, įstatymas numato 5 procentų metines palūkanas už praleistą terminą, o bendrijos nustatyti delspinigiai negali būti neprotingai dideli (paprastai laikoma, kad 0,02 proc. už dieną yra protingas dydis).

Pateiktuose teisės aktuose (Civiliniame kodekse ir Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatyme) nėra reglamentuojama valstybės kompensacijų už šildymą skyrimo tvarka, todėl informacijos apie tai, ar „gyvatuko“ mokestis yra kompensuojamas, šiuose dokumentuose nėra.

Daugiabučių namų savininkų bendrija neturi teisės tiesiogiai kreiptis į teismą dėl nekilnojamojo turto pripažinimo bešeimininkiu, nes pagal įstatymą šį procesą inicijuoti gali tik valstybės arba savivaldybės institucijos, tačiau bendrija privalo informuoti savivaldybę apie tokį turtą.

Jei daugiabučio namo savininkų bendrija per ilgą laiką (ilgiau nei 12 mėnesių po kadencijos pabaigos) neišsirenka naujo pirmininko ar valdybos, Juridinių asmenų registras gali inicijuoti bendrijos likvidavimą, o namo valdymą perima savivaldybės paskirtas administratorius.

Daugiabučių namų gyventojai privalo laikytis higienos normų ir nepažeisti kaimynų poilsio interesų visą parą, o Civilinis kodeksas nenumato jokių išimčių dėl savaitės dienų.

Teisės aktai nenumato galimybės butų savininkams vienašališkai atsisakyti mokėti privalomąsias kaupiamąsias įmokas, nes tai yra įstatyminė pareiga, skirta bendrojo naudojimo objektų priežiūrai ir atnaujinimui.

Skunde savivaldybei dėl triukšmo daugiabutyje privaloma remtis Civilinio kodekso nustatyta pareiga nepažeisti kaimynų interesų ir Statybos techninio reglamento reikalavimu užtikrinti statinio esminį reikalavimą – apsaugą nuo triukšmo.

Už pirmininko pakeitimo procedūras atsako kadenciją baigiantis vadovas, privalantis sušaukti rinkiminį susirinkimą, tačiau galutinė atsakomybė už naujo pirmininko išrinkimą tenka bendrijos nariams (savininkams).

Radiatorių atjungimas laiptinėje yra bendrojo naudojimo inžinerinės sistemos pertvarkymas, kuriam būtinas daugumos savininkų sutikimas ir techninių reikalavimų laikymasis.

Bendrijoje negalima sudaryti tik valdybos be pirmininko, nes pirmininkas yra privalomas valdybos narys ir jos vadovas, tačiau galima rinktis tarp vienasmenio valdymo (tik pirmininkas) ir kolegialaus valdymo (valdyba su pirmininku).

Siekiant didinti gyventojų aktyvumą, būtina išnaudoti įstatyme numatytas lanksčias dalyvavimo formas, tokias kaip balsavimas raštu ar išankstinė nuomonė, bei aiškiai komunikuoti apie pakartotinių susirinkimų teisinius padarinius, kai sprendimus gali priimti mažuma.

Pagal galiojančius teisės aktus butų savininkai privalo apmokėti bendrojo naudojimo išlaidas, o susidariusi skola išieškoma iš savininko turto įstatymų nustatyta tvarka, tačiau specifinės išskaitų ribos socialinėms išmokoms nėra reglamentuotos pateiktame Civiliniame kodekse.

Automobilių statymas ant vejos yra neleistinas, nes tai pažeidžia butų savininkų pareigą tausoti bendrąjį turtą ir užtraukia civilinę atsakomybę už želdiniams padarytą žalą.