DNSB klausimai

Pagal galiojančius teisės aktus daugiabučių namų savininkų bendrija neturi tiesioginės teisės reikalauti iš savininkų pateikti nuomos sutarčių ar deklaruoti nuomininkų asmens duomenų, nes už visas prievoles bendrijai ir buto naudojimą tiesiogiai atsako pats savininkas.

Daugiabučių namų savininkų bendrija, kaip juridinis asmuo, turi teisę rangos sutartyse numatyti delspinigius už laiku neatliktus darbus vadovaujantis Civiliniu kodeksu ir sutarties laisvės principu.

Paveikslų kabinimas laiptinėje reikalauja butų ir kitų patalpų savininkų daugumos pritarimo, nes laiptinės sienos yra visų bendrasavininkių bendroji dalinė nuosavybė.

Nesumokėtas mokestis už gyvatuką teisės aktuose traktuojamas kaip privalomųjų įmokų skola, kurią išieškant per teismą ar antstolius, susidaro neigiamas įrašas asmens kredito istorijoje, užkertantis kelią gauti banko paskolą.

Norint įsirengti dujinį katilą daugiabutyje, būtina gauti daugumos butų savininkų pritarimą dėl intervencijos į bendrąsias konstrukcijas bei užtikrinti statybos darbų priežiūrą.

Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas griežtai atskiria kaupiamąsias lėšas, skirtas pastato atnaujinimui, nuo administravimo įmokų, todėl naudoti kaupiamąjį fondą pirmininko atlyginimui yra draudžiama.

Daugiabučių namų savininkų bendrijos (DNSB) sprendimus dėl energinio efektyvumo gerinimo priima butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, vadovaudamosi LR civilinio kodekso ir Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo nustatyta tvarka.

Jei varžytinės neįvyksta ir butas neparduodamas, skolininko prievolė neišnyksta, o kreditorius (bendrija) turi teisę nukreipti išieškojimą į kitą skolininko turtą.

Laiptinės apšvietimo sistema yra bendroji dalinė visų savininkų nuosavybė, todėl jos modernizavimui (pvz., LED šviestuvų ar judesio daviklių įrengimui) reikalingas butų savininkų daugumos sprendimas, o darbai finansuojami iš savininkų lėšų.

Sprendimai dėl bendrų sandėliukų, kaip bendrosios dalinės nuosavybės objekto, valdymo ir naudojimo tvarkos priimami tik butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma susirinkime arba balsuojant raštu.

Jei rangovas ignoruoja garantinius įsipareigojimus, bendrija privalo oficialiai užfiksuoti defektus, pateikti raštišką pretenziją ir, rangovui nesiimant veiksmų per protingą terminą, turi teisę pašalinti trūkumus kito rangovo jėgomis bei reikalauti išlaidų atlyginimo teisme.

Kadangi daugiabučio namo išorinės sienos yra bendroji dalinė nuosavybė, stotelės įrengimui būtinas daugumos savininkų pritarimas, todėl kaimynai turi teisę prieštarauti, jei toks sutikimas nebuvo gautas.

Pajamos už bendrojo naudojimo objektų (stogo) nuomą priklauso butų savininkams proporcingai jų daliai, o sprendimai dėl lėšų panaudojimo priimami balsų dauguma.

Teisę susipažinti su bendrijos banko sąskaitos išrašais ir kitais finansiniais dokumentais turi tik butų ir kitų patalpų savininkai, o ne visi namo gyventojai, ir šią informaciją bendrijos pirmininkas privalo pateikti gavęs savininko prašymą.

Gyventojai gali patys valytis laiptinę ir nemokėti valymo įmonei tik tuo atveju, jei bendrijos narių dauguma priima tokį sprendimą ir patvirtina valymo grafiką.

Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas suteikia teisę bendrijai inicijuoti skolų išieškojimą, tačiau konkreti antstolio pakeitimo procedūra pateiktuose teisės aktuose nėra aprašyta.

Taip, daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas numato galimybę sprendimus priimti organizuojant balsavimą raštu, kas leidžia nariams balsuoti nuotoliniu būdu.

Kaupiamosios lėšos yra griežtai tikslinės paskirties ir skirtos tik namo atnaujinimui bei ilgalaikiam remontui, todėl jų naudojimas kasdienėms kiemo valymo išlaidoms padengti yra teisiškai neleistinas ir prieštarauja kaupimo tikslui.

Radiatorių nuorinimas yra bendrosios inžinerinės sistemos priežiūros dalis, už kurią atsako techninis prižiūrėtojas, o paskutinio aukšto buto savininkas privalo suteikti priėjimą prie jo patalpose esančių inžinerinių įrenginių.

Pagal Civilinį kodeksą mokesčiai už šiluminę energiją (įskaitant „gyvatuką“) paprastai mokami atskirai nuo pagrindinio nuomos mokesčio, nebent šalys sutartyje aiškiai susitaria kitaip, tačiau tiesioginė teisinė prievolė atsiskaityti su paslaugų teikėju ar bendrija visada tenka būsto savininkui.

DNSB pirmininkas neturi teisės vienašališkai didinti kaupiamųjų ar administravimo mokesčių tarifų, nes įmokų dydžių tvirtinimas yra išimtinė visuotinio susirinkimo kompetencija, tačiau jis privalo nedelsdamas organizuoti būtinus darbus avarijų ar grėsmės atveju, kurių išlaidas savininkai privalo padengti.

Bendrija privalo organizuoti ir savo lėšomis apmokėti ekspertizę, jei to reikalauja statinio techninis prižiūrėtojas siekdamas užtikrinti pastato saugumą arba nustatyti defektų priežastis, tačiau garantiniu laikotarpiu šios išlaidos gali būti išieškomos iš rangovo.

Už žalą dažniausiai atsako sklypo valdytojas (bendrija arba savivaldybė), tačiau būtina nustatyti, ar žemės sklypas yra suformuotas ir priskirtas bendrijai.

Savivaldybė atlieka daugiabučių namų bendrijų valdymo organų veiklos ir statinių techninės būklės priežiūrą, kontroliuoja teisės aktų laikymąsi bei skiria administratorius, kai bendrija negali tinkamai vykdyti savo funkcijų.