DNSB klausimai

Efektyviausi ir teisėti būdai apsaugoti bendrijos lėšas yra jų laikymas terminuotuosiuose indėliuose arba panaudojimas pastato vertei didinti (atnaujinimui), griežtai laikantis įstatymo reikalavimų dėl lėšų atskyrimo ir sprendimų priėmimo.

Kaimynas privalo užtikrinti prieigą prie bendrųjų inžinerinių sistemų remontui arba savo lėšomis tvarkyti asmeninius vamzdynus, o to nepadarius jam tenka atsakomybė už padarytą žalą.

Pagal galiojančius teisės aktus bendrijos pirmininkas renkamas 3 metų kadencijai, o kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui nėra ribojamas.

Atsisakyti pasirašyti darbų priėmimo aktą galima tik nustačius esminius darbų trūkumus, kurie daro rezultatą netinkamą naudoti, tačiau nepagrįstas vengimas pasirašyti suteikia teisę rangovui aktą įforminti vienašališkai.

Bendrijos valdybą verta rinkti siekiant užtikrinti skaidresnį, kolegialų sprendimų priėmimą bei kontrolę, o tais atvejais, kai pirmininku renkamas bendrijoje turto neturintis asmuo, valdybos sudarymas yra privalomas.

Pastebėjus krentančias plytas, būtina nedelsiant aptverti pavojingą zoną ir organizuoti avarinės būklės šalinimo darbus, kuriuos inicijuoja bendrijos pirmininkas ar administratorius be atskiro gyventojų sutikimo.

Bendrija negali tiesiogiai perimti buto nuosavybės, tačiau turi teisę kreiptis į teismą dėl priverstinio buto pardavimo iš varžytynių, jei savininkas piktybiškai nemoka mokesčių.

Daugiabučių namų savininkų kaupiamąsias lėšas tiesiogiai saugo Civilinis kodeksas ir DNSB įstatymas, nustatydami privalomą atskiros sąskaitos reikalavimą bei draudimą nukreipti išieškojimą į šias lėšas dėl bendrijos skolų, nesusijusių su namo atnaujinimu.

DNSB negali sudaryti sutarties su rangovu be darbų garantijos, nes Civilinis kodeksas nustato privalomus minimalius garantinius terminus, kurių šalys savo susitarimu negali panaikinti ar apriboti.

Taip, teikiant ieškinį teismui dėl skolos priteisimo, galima reikalauti 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų, kurios skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Jei DNSB pirmininkas neteikia informacijos, buto savininkas turi pateikti jam raštišką prašymą, į kurį pirmininkas privalo atsakyti per 10 darbo dienų, o negavus atsakymo – galima kreiptis į revizijos komisiją, savivaldybę arba teismą.

Varžytinėse įsigijus butą, naujasis savininkas privalo per 10 darbo dienų informuoti bendriją apie nuosavybės pasikeitimą, o bendrija turi aiškiai atskirti senojo ir naujojo savininko įsipareigojimus.

Žalą už avarijos likvidavimo metu sugadintas duris dažniausiai atlygina tas, kieno interesais buvo veikiama (bendrija), nebent avarija kilo dėl paties buto savininko kaltės ar aplaidumo.

Po skolininko iškeldinimo iš daugiabučio namo savininkų bendrijos, jo turtas turi būti perduodamas saugoti savininkui arba antstoliui, užtikrinant tinkamą daiktų techninę priežiūrą ir apsaugą.

Balsavimo biuleteniai yra laikomi sudedamąja balsavimo protokolo dalimi, todėl privalo būti saugomi kartu su protokolais teisės aktų nustatyta tvarka, o ne išmetami po balsų skaičiavimo.

Už nelegalų kondicionieriaus įrengimą gresia privalomas įrenginio pašalinimas savo lėšomis bei galimas žalos atlyginimas, o administracinės baudos dydį nustato Administracinių nusižengimų kodeksas.

Daugiabučių namų savininkų bendrija neturi teisės savavališkai atjungti gyvybiškai svarbių paslaugų, tokių kaip vanduo ar šildymas, o elektros tiekimą nutraukti gali tik skirstomųjų tinklų operatorius griežtai įstatymų nustatyta tvarka.

Pagal įstatymus senos skolos naujam buto savininkui automatiškai nepereina, nebent pirkimo–pardavimo sutartyje buvo aiškiai susitarta kitaip, todėl jas padengti privalo buvęs savininkas.

„Gyvatuko“ mokestis įeina į bendrijos skolą tik tuo atveju, jei jis mokamas į bendrijos sąskaitą, tačiau jei gyventojas atsiskaito tiesiogiai su šilumos tiekėju, ši skola yra asmeninė ir bendrijos išduodamoje pažymoje gali neatsispindėti.

Jei bendrijos pirmininkas neatnaujina inžinerinių schemų, savininkai turi teisę raštu reikalauti dokumentų sutvarkymo, inicijuoti balsavimą dėl lėšų skyrimo šiems darbams arba kreiptis į savivaldybę dėl netinkamos techninės priežiūros.

Nors bendrija valdo bendrąją nuosavybę, ji negali priimti sprendimo išjungti gyvatukų, jei tai pažeidžia privalomus higienos reikalavimus ir pastato projektinius sprendinius.

Už darbų vėlavimą pagal sutartį tiesiogiai atsako rangovas, tačiau jei bendrijos pirmininkas nesiima priemonių rangovui sudrausminti ar netesyboms išieškoti, jis pats tampa asmeniškai atsakingas už savo neveikimą ir bendrijai padarytą žalą.

Įrengti automatinį užtvarą (šlagbaumą) daugiabučio namo kieme be bendraturčių sprendimo ir savivaldybės leidimo yra draudžiama, nes tai laikoma bendrojo naudojimo objekto valdumu ir statybos darbais.

Laiptinės radiatoriai yra bendroji namo nuosavybė, kuri privalo veikti taip, kad būtų užtikrinti projektiniai pastato šildymo ir eksploatavimo reikalavimai, todėl savavališkai jų atjungti ar užsukti negalima.