Ar DNSB pirmininkas gali savavališkai padidinti mokesčius tarp susirinkimų be naujo balsavimo?

Atnaujinta: 11/17/58057
DNSB pirmininkas neturi teisės vienašališkai didinti kaupiamųjų ar administravimo mokesčių tarifų, nes įmokų dydžių tvirtinimas yra išimtinė visuotinio susirinkimo kompetencija, tačiau jis privalo nedelsdamas organizuoti būtinus darbus avarijų ar grėsmės atveju, kurių išlaidas savininkai privalo padengti. - BNR.LT

Daugiabučių namų savininkų bendrijose neretai kyla ginčų, kai gyventojai sąskaitose pamato padidėjusias sumas, nors jokio susirinkimo ar balsavimo tuo klausimu nebuvo. Svarbu žinoti, kad bendrijos pirmininkas yra vykdomasis, o ne sprendžiamasis organas, todėl jo galios nustatyti mokesčius yra griežtai apribotos įstatymų.

Išimtinė visuotinio susirinkimo kompetencija

Pagal Lietuvos įstatymus, sprendimus dėl finansinių įsipareigojimų priima tik patys butų ir kitų patalpų savininkai. Įstatymas aiškiai nurodo, kad būtent bendrijos narių visuotinis susirinkimas tvirtina įmokų tarifus, skirtus bendrijos administravimui, bendrojo naudojimo objektų techninei priežiūrai ar kitoms išlaidoms apmokėti [1].

Taip pat tik visuotinis susirinkimas gali patvirtinti metinę bendrijos pajamų ir išlaidų sąmatą [2]. Tai reiškia, kad pirmininkas negali savo nuožiūra nuspręsti rinkti didesnes įmokas „rezervei“ ar padidinti savo paties atlyginimą, jei tam nepritarė savininkų dauguma.

Pirmininko vaidmuo – vykdyti, o ne spręsti

Bendrijos pirmininkas organizuoja bendrijos veiklą ir įgyvendina visuotinio susirinkimo priimtus sprendimus [3]. Jis neturi teisės vienašališkai keisti patvirtinto biudžeto ar įmokų tarifų. Jei ekonominė situacija pasikeičia (pvz., brangsta elektra bendroms reikmėms, kyla paslaugų kainos), pirmininkas privalo sušaukti visuotinį susirinkimą arba organizuoti balsavimą raštu, kad savininkai patvirtintų naujus tarifus.

Kada mokesčiai gali padidėti be balsavimo?

Nors pagrindinė taisyklė draudžia savavališką mokesčių didinimą, egzistuoja teisinės išimtys, kai savininkai privalo mokėti net ir be atskiro balsavimo tuo konkrečiu klausimu:

  • Avarijų likvidavimas ir būtinoji priežiūra. Jei kyla grėsmė pastato saugumui ar įvyksta avarija, pirmininkas privalo imtis neatidėliotinų veiksmų grėsmei pašalinti. Savininkai privalo apmokėti išlaidas, būtinas namui išsaugoti ir išlaikyti, proporcingai savo daliai bendrojoje nuosavybėje [4]. Tokiais atvejais pirmininkas veikia be atskiro pritarimo, nes delsimas padarytų didesnę žalą.
  • Indeksavimas ar sutartiniai įsipareigojimai. Jei ankstesniame susirinkime buvo patvirtinta ilgalaikė sutartis (pvz., lifto priežiūros ar atliekų vežimo), kurioje numatytas kainų indeksavimas pagal infliaciją, mokesčio padidėjimas yra teisėtas, nes savininkai tam pritarė tvirtindami sutarties sąlygas.

Ką daryti, jei pirmininkas viršijo įgaliojimus?

Jei pirmininkas savavališkai padidino kaupiamąsias ar administravimo įmokas be teisinio pagrindo (nesant avarijos ir be susirinkimo sprendimo), tokie veiksmai yra neteisėti. Savininkai turi teisę:

  1. Raštu reikalauti pirmininko paaiškinimo ir pagrindžiančių dokumentų.
  2. Inicijuoti visuotinį susirinkimą sprendimui atšaukti.
  3. Kreiptis į teismą dėl neteisėtų veiksmų ir žalos atlyginimo.

Svarbu: Ši informacija yra bendrojo pobūdžio konsultacija. Kiekvienu konkrečiu atveju rekomenduojama vertinti bendrijos įstatus ir priimtus susirinkimų protokolus.


Šaltiniai:

[1] DAUGIABUČIŲ GYVENAMŲJŲ NAMŲ IR KITOS PASKIRTIES PASTATŲ SAVININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 10 straipsnis, 1 dalis, 8 punktas.

[2] DAUGIABUČIŲ GYVENAMŲJŲ NAMŲ IR KITOS PASKIRTIES PASTATŲ SAVININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 10 straipsnis, 1 dalis, 9 punktas.

[3] DAUGIABUČIŲ GYVENAMŲJŲ NAMŲ IR KITOS PASKIRTIES PASTATŲ SAVININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 14 straipsnis, 6 dalis (ir 20 str.).

[4] CIVILINIS KODEKSAS, 4.83 straipsnis, 3 dalis; 4.82 straipsnis, 3 dalis.

Susiję atsakymai