Kas atsako, jei DNSB kieme medis užvirto ant mašinos?

Atnaujinta: 2/8/2026
Už žalą dažniausiai atsako sklypo valdytojas (bendrija arba savivaldybė), tačiau būtina nustatyti, ar žemės sklypas yra suformuotas ir priskirtas bendrijai. - BNR.LT

Situacija, kai daugiabučio kieme augantis medis apgadina automobilį, yra nemaloni ir dažnai sukelia ginčų dėl žalos atlyginimo. Atsakomybė šiuo atveju tiesiogiai priklauso nuo to, kam priklauso žemės sklypas, kuriame augo medis, ir kas buvo atsakingas už jo priežiūrą.

Svarbiausia – kas yra sklypo valdytojas?

Norint nustatyti atsakingą asmenį, pirmiausia reikia išsiaiškinti žemės sklypo statusą. Lietuvos teisės aktai numato dvi pagrindines situacijas:

1. Jei sklypas suformuotas ir priskirtas bendrijai

Jei daugiabutis namas turi suformuotą ir įregistruotą žemės sklypą, jis yra laikomas bendrojo naudojimo objektu [125]. Tokiu atveju už sklypo (ir jame esančių želdinių) priežiūrą atsako pati bendrija.

Bendrijos pirmininkas turi tiesioginę pareigą organizuoti bendrojo naudojimo žemės sklypo tvarkymą ir priežiūrą pagal įstatymų reikalavimus [390]. Jei medis buvo senas, pažeistas ar kėlė pavojų, o bendrija nesiėmė veiksmų jam sutvarkyti ar pašalinti, atsakomybė už padarytą žalą tenka bendrijai.

2. Jei sklypas valstybinis (nepriskirtas bendrijai)

Daugelyje senesnės statybos rajonų žemė aplink daugiabučius vis dar yra valstybinė ir nėra priskirta konkrečiam namui. Valstybinėje žemėje tvarkyti želdinius be suderinimo su savivaldybe ar žemės valdytoju yra draudžiama [47].

Tokiu atveju už viešųjų erdvių želdinių būklę ir saugumą dažniausiai atsako savivaldybė. Jei medis augo valstybinėje žemėje, pretenziją dėl žalos atlyginimo reikėtų teikti miesto savivaldybei.

Civilinė atsakomybė ir pareigos

Butų ir kitų patalpų savininkų pareigos bei atsakomybė yra reglamentuojamos Civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose [491]. Tai reiškia, kad bendrija (arba savivaldybė) privalo užtikrinti, jog jų valdomoje teritorijoje esantys objektai (įskaitant medžius) nekeltų pavojaus aplinkinių turtui ar sveikatai.

Želdynų taisyklės taip pat pabrėžia, kad sodinant ar prižiūrint želdinius būtina užtikrinti, jog jie nekeltų pavojaus žmonėms, eismo saugumui ir statiniams [42]. Nors ši nuostata tiesiogiai taikoma sodinant, ji formuoja bendrą principą, kad želdiniai neturi būti pavojaus šaltinis.

Kada atsakomybės galima išvengti?

Dažniausia išimtis – nenugalima jėga (force majeure). Jei medis buvo sveikas, tinkamai prižiūrėtas, bet lūžo dėl ekstremalios audros ar stichinės nelaimės, sklypo valdytojas gali būti atleistas nuo atsakomybės. Tačiau jei įrodoma, kad medis buvo akivaizdžiai supuvęs ar pavojingas dar prieš audrą, audra gali būti nelaikoma pagrindine žalos priežastimi.

Rekomenduojami veiksmai nukentėjus

  1. Nedelsiant užfiksuokite įvykį nuotraukomis (medžio būklę, lūžio vietą, automobilio apgadinimus).
  2. Iškvieskite policiją arba specialiąsias tarnybas faktui užfiksuoti.
  3. Kreipkitės į Registrų centrą ar patikrinkite per Regia.lt, kam priklauso žemės sklypas (suformuotas ar ne).
  4. Kreipkitės į sklypo valdytoją (bendrijos pirmininką arba savivaldybę) su pretenzija dėl žalos atlyginimo.

Šaltiniai:

[42] ŽELDYNŲ ĮRENGIMO IR ŽELDINIŲ VEISIMO TAISYKLĖS, 6 punktas.

[47] ŽELDYNŲ ĮRENGIMO IR ŽELDINIŲ VEISIMO TAISYKLĖS, 8.2 papunktis.

[125] DAUGIABUČIŲ NAMŲ SAVININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 2 straipsnis, 15 dalis, 5 punktas.

[390] DAUGIABUČIŲ NAMŲ SAVININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 14 straipsnis, 6 dalis, 9 punktas.

[491] DAUGIABUČIŲ NAMŲ SAVININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 21 straipsnis, 1 dalis.

Informacija yra rekomendacinio pobūdžio.

Susiję atsakymai