Socialinio būsto skolos: ar savivaldybė privalo jas padengti bendrijai?

Socialiniuose būstuose gyvenantys asmenys dažnai susiduria su finansiniais sunkumais, todėl bendrijoms (DNSB) kyla problemų dėl nesumokėtų mokesčių. Svarbu suprasti esminį teisinį principą: bendrija teisinius santykius turi ne su socialinio būsto nuomininku, o su turto savininku – t. y. savivaldybe.

Savivaldybė yra lygiavertis savininkas

Pagal galiojančius įstatymus, bendrijos nariais ir mokesčių mokėtojais laikomi patalpų savininkai. Įstatymas aiškiai apibrėžia, kad patalpų savininku yra laikomas asmuo, nuosavybės teise valdantis patalpas, įskaitant ir valstybę ar savivaldybes ^[1].

Tai reiškia, kad savivaldybė bendrijos atžvilgiu turi tokias pačias pareigas kaip ir bet kuris kitas buto savininkas. Ji negali nusišalinti nuo prievolės išlaikyti bendrąjį turtą, perkeldama visą atsakomybę socialinio būsto nuomininkui.

Už ką tiesiogiai atsako savivaldybė?

Nors savivaldybė sutartimi su nuomininku gali įpareigoti jį mokėti komunalinius mokesčius, pagrindinė atsakomybė už bendrojo naudojimo objektų išlaikymą ir išsaugojimą tenka savininkui.

1. Kaupimo lėšos ir remontas

Civilinis kodeksas numato imperatyvią pareigą butų savininkams (šiuo atveju – savivaldybei) apmokėti išlaidas namo bendrojo naudojimo objektams išlaikyti ir remontuoti proporcingai jų daliai bendrojoje nuosavybėje ^[2].

Kaupimo įmokos yra skirtos turto vertei atkurti ar pagerinti, todėl jas privalo mokėti turto savininkas (savivaldybė), o ne nuomininkas. Jei savivaldybė nemoka šių įmokų, skola išieškoma tiesiogiai iš jos biudžeto.

2. Einamieji bendrijos mokesčiai

Jei socialinio būsto nuomininkas nemoka mokesčių už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą (administravimą, valymą, elektrą laiptinėje ir kt.), bendrija turi teisę reikalauti šių lėšų iš savininko – savivaldybės. Įstatymas nustato, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo apmokėti išlaidas namui išlaikyti ^[3]. Savivaldybė vėliau šias lėšas regreso tvarka gali išsiieškoti iš nuomininko, tačiau tai jau nėra bendrijos rūpestis.

Ką daryti bendrijai?

Bendrija neturėtų užsiimti skolų išieškojimu iš nemokių socialinių būstų nuomininkų. Veiksmų planas turi būti toks:

• Sąskaitų siuntimas: Sąskaitas už kaupimo lėšas ir, esant poreikiui, kitas bendrąsias išlaidas siųskite tiesiogiai savivaldybės administracijai (būsto skyriui).
• Pretenzija savininkui: Susidarius skolai, raštišką pretenziją siųskite savivaldybei, remdamiesi Civilinio kodekso 4.82 straipsniu.
• Teisminis kelias: Jei savivaldybė atsisako mokėti motyvuodama nuomininko kaltę, skola išieškoma iš savivaldybės teismo keliu, nes prievolė išlaikyti turtą yra susieta su nuosavybės teise, o ne su faktiniu naudojimu.

Straipsnyje pateikta informacija yra rekomendacinio pobūdžio.

Šaltiniai:

[1] DAUGIABUČIŲ NAMŲ SAVININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 2 straipsnis, 15 dalis.

[2] CIVILINIS KODEKSAS, 4.82 straipsnis, 3 dalis.

[3] DAUGIABUČIŲ NAMŲ SAVININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 21 straipsnis, 4 dalis.