Kaip elgtis su prieštaraujančiais DNSB kaimynais?

Gyvenant daugiabutyje dažnai kyla situacijų, kai dalis kaimynų aktyviai priešinasi bendrijos iniciatyvoms: atsisako pritarti remontui, boikotuoja susirinkimus ar nemoka mokesčių motyvuodami tuo, kad balsavo „prieš“. Tačiau Lietuvos teisės aktai aiškiai reglamentuoja, kad bendruomenės interesas yra aukščiau už pavienio savininko norus, kai sprendimai priimami laikantis įstatymų.

Sprendimų priėmimo galia – balsų dauguma

Pagrindinė taisyklė sprendžiant ginčus su prieštaraujančiais kaimynais – demokratijos principas. Sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma ^[1]. Tai reiškia, kad jei susirinkime ar balsavime raštu dalyvavo pakankamas skaičius savininkų ir dauguma pasisakė „už“, sprendimas yra priimtas.

Pavienis kaimynas ar jų mažuma neturi „veto“ teisės blokuoti būtinus darbus ar ūkinius sprendimus, išskyrus specifinius atvejus, kai reikia 100 proc. sutikimo (pvz., keičiant bendrosios dalinės nuosavybės dalis).

Pareiga paklusti daugumos valiai

Dažnas mitas, kuriuo vadovaujasi konfliktiški kaimynai: „Aš balsavau prieš, todėl man tai negalioja“. Teisiškai tai yra klaidinga nuostata. Visi butų ir kitų patalpų savininkai (bendrijos nariai ir ne nariai) privalo vykdyti bendrijos organų (pirmininko, valdybos) bei savininkų susirinkimų sprendimus ^[2].

Priimtas sprendimas tampa privalomas visiems savininkams, nepriklausomai nuo to, ar jie dalyvavo balsavime ir kaip balsavo.

Finansinių prieštaravimų sprendimas

Jei kaimynai prieštarauja atsisakydami mokėti už atliktus darbus (pvz., stogo remontą ar laiptinės valymą), svarbu žinoti, kad butų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, taip pat mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas ^[3].

Svarbi išimtis: savininkas gali atsisakyti apmokėti išlaidas tik tuo atveju, jei jos skirtos daiktui pagerinti (o ne išsaugoti), ir tik jei jis nedavė sutikimo tokiems darbams ^[4]. Tačiau jei darbai susiję su namo būklės išsaugojimu (pvz., avarinis vamzdynų remontas), mokėti privalo visi be išimties.

Konkretūs veiksmai bendrijos valdytojui

Susidūrus su aktyviu pasipriešinimu, rekomenduojama laikytis šios sekos:

• Teisingas dokumentavimas. Užtikrinkite, kad visi sprendimai būtų įforminti protokolais, o balsavimo procedūros atitiktų įstatymus.
• Informavimas. Bendrijos pirmininkas privalo viešai skelbti informaciją apie priimtus sprendimus, kad kaimynai negalėtų teisintis nežinojimu ^[5].
• Skolų išieškojimas. Jei kaimynas piktybiškai nemoka patvirtintų mokesčių, bendrija turi teisę kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo, remdamasi protokoluotais sprendimais ir Civilinio kodekso normomis.

Straipsnyje pateikta informacija yra rekomendacinio pobūdžio.

Šaltiniai:

[1] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 4.85 straipsnis, 1 dalis.

[2] DAUGIABUČIŲ GYVENAMŲJŲ NAMŲ IR KITOS PASKIRTIES PASTATŲ SAVININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 21 straipsnis, 4 dalis, 2 punktas.

[3] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 4.82 straipsnis, 3 dalis.

[4] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 4.83 straipsnis, 4 dalis.

[5] DAUGIABUČIŲ GYVENAMŲJŲ NAMŲ IR KITOS PASKIRTIES PASTATŲ SAVININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 14 straipsnis, 6 dalies 1 punktas.