Ar galima išieškoti skolą tiesiogiai iš DNSB buto nuomininko?

Teisinis atsakymas yra vienareikšmis – ne, bendrija negali tiesiogiai reikalauti skolos padengimo iš buto nuomininko. Prievolė mokėti bendrijos nustatytus mokesčius už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, administravimą ir kaupiamąsias lėšas tenka tik nekilnojamojo turto savininkui ^[1]. Nuomininkas neturi tiesioginio teisinio ryšio su bendrija turtinių prievolių aspektu, nebent būtų pasirašyta specifinė trišalė sutartis (kas praktikoje pasitaiko itin retai).

Savininko atsakomybė pagal įstatymą

Lietuvos teisės aktai nustato, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas ^[2]. Ši pareiga yra susieta su nuosavybės teise (propter rem), o ne su faktiniu gyvenimu bute. Tai reiškia, kad net jei bute gyvena nuomininkas, prieš bendriją atsako tik savininkas.

Nuomos sutarties galia

Net jei nuomos sutartyje savininkas ir nuomininkas susitarė, kad komunalinius ir bendrijos mokesčius moka nuomininkas, šis susitarimas galioja tik tarp jų dviejų ^[3]. Bendrijai šis susitarimas nėra privalomas. Jei nuomininkas nemoka:

• Bendrija skolos reikalauja iš savininko.
• Savininkas sumoka bendrijai.
• Savininkas vėliau pats išieško nuostolius iš nuomininko pagal jų civilinę sutartį.

Ką daryti bendrijos pirmininkui?

Siekiant efektyviai valdyti skolas, rekomenduojama nesiųsti raginimų nuomininkams, nes tai neturi teisinio pagrindo. Veiksmai turi būti nukreipti į tikrąjį skolininką:

1. Raginti susimokėti tiesiogiai buto savininką (registruotu laišku ar el. paštu).
2. Savininkui neatsiskaičius, kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo būtent iš savininko.

Informacija yra rekomendacinio pobūdžio.

Šaltiniai:

[1] DAUGIABUČIŲ NAMŲ SAVININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 29 straipsnio 1 dalis.

[2] CIVILINIS KODEKSAS, 4.82 straipsnio 3 dalis.

[3] CIVILINIS KODEKSAS, 6.256 straipsnio 1 dalis (sutartinė atsakomybė).