Kas atsako, jei DNSB negrąžina saugomo gyventojo turto dėl ginčo dėl mokesčių?

Daugiabučių namų savininkų bendrijose (DNSB) kyla ginčų, kai pirmininkas ar valdyba, siekdami priversti gyventoją sumokėti susikaupusias skolas (pvz., už administravimą ar komunalines paslaugas), imasi drastiškų priemonių – apriboja patekimą į bendrojo naudojimo patalpas, kuriose saugomi gyventojo daiktai, arba atsisako tuos daiktus grąžinti. Nors bendrija turi teisę reikalauti skolų, savavališkas turto sulaikymas dažniausiai yra neteisėtas ir užtraukia civilinę atsakomybę ^[1].

Ar bendrija gali sulaikyti turtą dėl skolų?

Lietuvos teisė numato „daikto sulaikymo teisę“ kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo būdą. Tačiau ši teisė nėra absoliuti. Pagal Civilinį kodeksą, teisėtas daikto valdytojas, turintis reikalavimo teisę į daikto savininką, gali sulaikyti jo daiktą tol, kol bus patenkintas reikalavimas ^[2].

Svarbu suprasti, kad DNSB atveju ši teisė dažniausiai netaikoma dėl šių priežasčių:

• Teisėtas valdymas. Kad galėtų sulaikyti daiktą, bendrija turi būti jo „teisėtas valdytojas“. Jei gyventojas savo daiktus (dviračius, padangas ir kt.) laiko bendrose patalpose, jis pats išlieka tų daiktų valdytoju. Bendrija tik administruoja patalpas, bet nevaldo paties asmeninio turto.
• Prievarta. Daikto užvaldymas jėga (pvz., pakeičiant spyną be įspėjimo ir neleidžiant pasiimti daiktų) yra laikomas neteisėtu valdymu ^[3]. Iš neteisėto valdymo kildinti sulaikymo teisės negalima.
• Savigynos ribos. Savigyna (savo teisių gynimas be teismo) yra leistina tik įstatymų numatytais atvejais ir negali pažeisti kitų asmenų teisių ^[4]. Skolos išieškojimas turi vykti teismine tvarka, o ne perimant svetimą turtą.

Kas ir kaip atsako už žalą?

Jei DNSB pirmininkas ar valdyba neteisėtai sulaiko gyventojo turtą, atsiranda prievolė atlyginti žalą.

Bendrijos atsakomybė

Pirmiausia už padarytą žalą atsako pati bendrija kaip juridinis asmuo. Civilinis kodeksas nustato, kad juridinis asmuo atlygina žalą, kurią padarė jo darbuotojai ar valdymo organų nariai, eidami savo pareigas ^[5]. Tai reiškia, kad gyventojas ieškinį dėl nuostolių atlyginimo turėtų reikšti bendrijai.

Žalos rūšys

Nukentėjęs gyventojas gali reikalauti atlyginti:

• Turtinę žalą. Tai gali būti paties daikto vertė (jei jis dingo ar sugedo dėl netinkamo saugojimo), nuomos išlaidos (jei dėl sulaikymo teko nuomotis kitą daiktą) ar kitos tiesioginės išlaidos ^[6].
• Neturtinę žalą. Jei dėl neteisėtų bendrijos veiksmų asmuo patyrė dvasinių išgyvenimų, nepatogumų ar pažeminimą, teismas gali priteisti kompensaciją ir už tai ^[7].

Pirmininko asmeninė atsakomybė

Nors tiesiogiai gyventojui atsako bendrija, ji vėliau gali regreso tvarka reikalauti, kad žalą atlygintų kaltas asmuo – bendrijos pirmininkas. Pirmininkas privalo veikti atidžiai ir rūpestingai, o už savo neteisėtais veiksmais bendrijai padarytą žalą (pvz., jei bendrija turėjo sumokėti kompensaciją gyventojui) jis atsako asmeniškai ^[8].

Informacija yra rekomendacinio pobūdžio. Kilus konkrečiam ginčui, rekomenduojama kreiptis į teisininkus.

Šaltiniai:

[1] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 6.263 straipsnis.

[2] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 4.229 straipsnis.

[3] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 4.23 straipsnis.

[4] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 1.139 straipsnis.

[5] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 6.264 straipsnis.

[6] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 6.249 straipsnis.

[7] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 6.250 straipsnis.

[8] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 2.87 straipsnio 7 dalis.