Sodų bendrijos

Teisės aktai tiesiogiai negina abstrakčios „teisės į vaizdą“, tačiau kaimynas privalo laikytis įstatymuose nustatytų statinių, tvorų ir želdinių atstumų bei aukščio reikalavimų, kuriuos pažeidus galima teisiškai reikalauti pašalinti kliūtis.

Teisės aktuose nėra nustatytų specifinių reikalavimų sodo namų durų vyriams, tačiau savininkai privalo vadovautis statybos techniniais reglamentais, užtikrinančiais statinio naudojimo saugumą bei tinkamą techninę priežiūrą.

Sodo sklype lietaus nuotekos privalo būti tvarkomos taip, kad nedarytų žalos kaimyniniams sklypams, o inžineriniai statiniai turi būti įrengti ne arčiau kaip 1 metrą nuo sklypo ribos, nebent gautas rašytinis kaimyno sutikimas.

Sodininkų bendrijų įstatymas nereguliuoja pačių blokelių kaip statybinės medžiagos, tačiau griežtai nustato reikalavimus iš jų statomiems objektams (sodo namams, tvoroms) dėl atstumų iki sklypo ribų, aukštingumo ir užstatymo tankio.

Norint įrengti dujų katilą sodo name, būtina vadovautis Sodininkų bendrijų įstatyme nustatyta statybos tvarka, išlaikyti privalomus atstumus iki sklypo ribų ir užtikrinti nuolatinę inžinerinės įrangos priežiūrą.

Teisės aktai nenumato specifinių estetinių reikalavimų sodo namo fasadui, tačiau atliekant apdailos darbus privaloma nepažeisti reglamentuotų atstumų iki sklypo ribos bei užtikrinti statinio techninę priežiūrą.

Sodininkų bendrijoje be architekto parengto projekto ir statybą leidžiančio dokumento galima statyti I grupės nesudėtingąjį statinį – sodo namą, kurio plotas neviršija 80 kv. m, o aukštis – 8,5 m, tačiau privaloma laikytis nustatytų atstumų iki sklypo ribų.

Sodo sklypo pardavimas be tarpininkų reikalauja privalomos notarinės sutarties formos ir išankstinės pažymos apie atsiskaitymą su sodininkų bendrija.

Sodininkų bendrija negali visiškai uždrausti žaisti krepšinio privačiame sklype, nes įstatymas numato teisę į aktyvų poilsį, tačiau bendrija vidaus taisyklėse gali nustatyti ramybės valandas, kurių metu triukšmauti draudžiama.

Sodininkų bendrijoje kietosios dangos (takeliai, aikštelės) laikomos inžineriniais statiniais, kuriuos privaloma įrengti ne arčiau kaip 1 metrą nuo sklypo ribos, nebent gautas rašytinis kaimyno sutikimas, o bendrojo naudojimo keliai turi užtikrinti specialiųjų tarnybų patekimą.

Statyba saugomoje teritorijoje esančiame sodo sklype yra galima, tačiau jai taikomi griežtesni reikalavimai: dažniausiai privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą ir parengti statybos darbų technologijos projektą.

Sodininkų bendrijų įstatymas priskiria paukščių laikymą mėgėjų sodininkystei, todėl bendrija negali visiškai uždrausti laikyti balandžių, tačiau jų laikymas privalo nepažeisti sanitarinių normų bei kaimynų interesų.

Sodininkų bendrija negali nepagrįstai drausti taksi automobiliams įvažiuoti į teritoriją, nes tai pažeistų nario teisę naudotis bendrojo naudojimo keliais ir savo sklypu, tačiau bendrija turi teisę nustatyti vidaus tvarkos taisykles eismo saugumui užtikrinti.

Sodininkų bendrijų įstatymas nereikalauja rengti teritorijų planavimo dokumentų statant sodo namą, tačiau Civilinis kodeksas numato rangovo ir projektuotojo atsakomybę, jei statinys sugriūtų dėl netinkamo grunto.

Sodininkų bendrijoje žiemos sodą statyti galima kaip sodo namo priestatą (rekonstrukciją) arba atskirą statinį, laikantis nustatytų atstumų iki sklypo ribų bei aukščio reikalavimų.

Sodo namo pridavimui (įteisinimui) būtina parengti kadastrinę bylą ir per informacinę sistemą „Infostatyba“ patvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą, kuri vėliau registruojama Nekilnojamojo turto registre.

Sodininkų bendrija neturi teisinio pagrindo uždrausti savininkams nuomoti sodo namus, nes tai pažeistų savininko teises laisvai disponuoti savo turtu, tačiau bendrija gali griežtai reglamentuoti bendrojo naudojimo tvarką.

Sodo sklypo padalijimas vykdomas rengiant žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą, o ženklinant ribas prie bendrojo naudojimo žemės privaloma pakviesti bendrijos pirmininką.

Trumpalaikei nuomai sodo bendrijoje rekomenduojama sudaryti rašytinę sutartį, aiškiai apibrėžiant naudojimosi tvarką, tačiau registruoti jos Nekilnojamojo turto registre nebūtina.

Statybos užbaigimas sodininkų bendrijoje įforminamas surašant statybos užbaigimo aktą arba deklaraciją, kuriuos kartu su statybos rangovu parengia statytojas ar techninis prižiūrėtojas, užtikrinęs visų darbų atlikimą pagal projektą ir teisės aktus.

Sodininkų bendrija turi teisę imti mokestį už dokumentų kopijas pagal narių susirinkimo nustatytą tvarką, tačiau mokesčiai už privalomų pažymų išrašymą turi būti pagrįsti įstatais arba bendrijos narių sprendimais dėl paslaugų teikimo.

Sodininkų bendrija neturi teisės uždrausti eksploatuoti ar laikyti senų automobilių vien dėl jų amžiaus, jei šie yra techniškai tvarkingi, tačiau gali nustatyti taisykles dėl nenaudojamų ir apleistų transporto priemonių laikymo bendrojo naudojimo teritorijose.

Sodininkų bendrijos sklype ūkiniam pastatui (priklausiniui) statybos leidimas dažniausiai nėra reikalingas, jei statinys neviršija nustatytų parametrų ir išlaikomas 3 metrų atstumas iki sklypo ribos.

Sodininkų bendrijoje pamatams taikomi teisės aktuose nustatyti atstumų iki sklypo ribų reikalavimai, prievolė statyti pagal projektą (kai jis privalomas) bei būtinybė tinkamai įforminti paslėptų darbų aktus.