Sodų bendrijos

Teisės aktai nenustato specifinių reikalavimų vidaus grindų dangai (parketui) sodo name, tačiau lauko terasoms ar takeliams (lauko parketui) taikomi privalomi atstumo iki sklypo ribos reikalavimai.

Sodininkų bendrijose atliekamiems rangos darbams taikomi bendrieji Civilinio kodekso garantiniai terminai: 5 metai matomiems darbams, 10 metų paslėptiems elementams ir 20 metų esant tyčia paslėptiems defektams.

Sodininkų bendrijos valdyba gali viešinti informaciją apie skolas nurodydama tik sklypo numerį, tačiau asmens vardų ir pavardžių skelbimas viešose lentose be sutikimo pažeidžia teisę į privatumą, todėl detali informacija teikiama tik bendrijos nariams įstatuose nustatyta tvarka.

Mokesčių dydį tvirtina tik bendrijos narių susirinkimas, todėl nesutinkant su juo būtina dalyvauti balsavime arba ginčyti procedūrinius pažeidimus teisme.

Sodininkų bendrijų įstatymas numato, kad sodo namai ir kiti pastatai turi būti statomi ne arčiau kaip 3 metrai nuo sklypo ribos, nebent gautas rašytinis kaimyninio sklypo savininko sutikimas.

Įsigijus sodo sklypą varžytinėse, nuosavybės teisę patvirtina antstolio surašytas turto pardavimo aktas, kurį būtina įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, o apie savininko pasikeitimą privaloma nedelsiant informuoti sodininkų bendrijos valdymo organą.

Sodininkų bendrijose privaloma užtikrinti, kad lietaus vanduo nuo stogų nepatektų į kaimyninį sklypą ir nedarytų žalos, o inžineriniai statiniai turi būti įrengti ne arčiau kaip 1 metrą nuo sklypo ribos, jei nėra rašytinio kaimyno sutikimo.

Sodo sklype baseiną, kaip sodo namo priklausinį, galima statyti be sudėtingų teritorijų planavimo dokumentų, tačiau privaloma išlaikyti 1 metro atstumą iki sklypo ribos arba gauti rašytinį kaimyno sutikimą bei užtikrinti inžinerinių tinklų apsaugą vykdant žemės darbus.

Sodininkų bendrijų įstatymas tiesiogiai nenumato „stojamojo mokesčio“, tačiau bendrijos narių susirinkimas turi teisę nustatyti įvairius mokesčius ir įmokas, todėl stojamasis mokestis yra teisėtas, jei jis numatytas bendrijos įstatuose ir patvirtintas visuotinio susirinkimo sprendimu.

Sprendimą dėl vandens apskaitos būdo ir skaitiklių įrengimo priima bendrijos narių susirinkimas, todėl prievolė turėti skaitiklį priklauso tik nuo konkrečioje bendrijoje patvirtintos mokesčių mokėjimo tvarkos.

Sodininkų bendrija turi teisę rinkti tikslinius įnašus bendrojo naudojimo objektų, tokių kaip vandens bokštas, priežiūrai, tačiau tam būtinas visuotinio narių susirinkimo sprendimas.

Bankrutavus sodininkų bendrijai, ji yra likviduojama, o jos nariai asmeniniu turtu už bendrijos skolas neatsako, tačiau privalo spręsti bendrojo naudojimo turto perdavimo savivaldybei ar pasidalijimo klausimus.

Mirus bendrijos nariui, narystė pasibaigia automatiškai, o turtą perėmęs paveldėtojas privalo per 10 dienų nuo nuosavybės įgijimo pranešti bendrijos valdymo organui ir pasirinkti – tapti nariu arba likti ne nariu sodininku.

Sodininkų bendrija negali tiesiogiai perduoti skolos išieškojimo antstoliams, nes tam būtinas vykdomasis dokumentas, kurį išduoda tik teismas arba notaras.

Sodininkų bendrijos nariai gali prisidėti prie bendrijos veiklos savo darbu, o šio darbo vertė gali būti įskaitoma kaip nario ar tikslinis įnašas, jei tokia tvarka yra numatyta bendrijos įstatuose.

Šildant sodo namą malkomis privaloma užtikrinti inžinerinių sistemų techninę priežiūrą ir laikytis gaisrinės saugos reikalavimų, o dūmai ar suodžiai negali pažeisti kaimynų interesų ar daryti žalos jų turtui.

Sodininkų bendrijose leidžiama statyti namus su mansarda bei garažu, jei pastato aukštis neviršija 8,5 metro, o atskirai statomo garažo – 5 metrų.

Sodininkų bendrijoje statyti sodo namą su balkonu ir stogu galima, jei pastatas neviršija 8,5 m aukščio ir 80 kv. m ploto, o jo konstrukcijos išlaiko 3 metrų atstumą iki sklypo ribos, nebent gautas rašytinis kaimyno sutikimas.

Taip, sodininkų bendrija turi teisę rinkti tikslinius įnašus arba mokesčius už laistymo vandens tiekimą ir sistemos priežiūrą, jei tokį sprendimą priima bendrijos narių susirinkimas, o pareigą mokėti turi visi sklypų savininkai.

Sodininkų bendrija neturi teisės drausti įsirengti tualetą su durimis privačiame sodo sklype, jei statinys atitinka įstatymuose numatytus atstumus iki sklypo ribų ir kitus statybos bei higienos reikalavimus, nes bendrijos įgaliojimai neapima teisės riboti įstatymais leidžiamą privačios nuosavybės naudojimą.

Teisės aktai nenumato automatinės teisės mokesčius mokėti dalimis, tačiau bendrijos narių susirinkimas arba valdyba gali patvirtinti tokią galimybę individualiu susitarimu.

Sodininkų bendrijų įstatymas ir statybos reglamentai nustato bendrąją savininko pareigą techniškai prižiūrėti sklype esančius inžinerinius tinklus ir dujų įrenginius, tačiau specifinės dujų balionų eksploatavimo taisyklės pateiktuose dokumentuose nėra detalizuotos.

Taip, mokesčius mokėti privaloma, nes jie skirti bendrijos administravimui ir bendrojo naudojimo objektų priežiūrai, kurie turi būti išlaikomi nepriklausomai nuo to, ar savininkas lankosi savo sklype.

Sodininkų bendrija gali rinkti tikslines įmokas už bendrąsias saugos sistemas (pvz., automatinius vartus ar vaizdo stebėjimą), jei tokį sprendimą patvirtino narių susirinkimas.