Sodų bendrijos

Ne. Pagal Sodininkų bendrijų įstatymą bendrijos valdymo organais laikomi tik bendrijos pirmininkas (vienasmenis) arba bendrijos valdyba (kolegialus), todėl įgaliotinių susirinkimas nėra laikomas valdymo organu

Sodininkų bendrijoje valdymo organas gali būti dviejų tipų: vienasmenis – bendrijos pirmininkas, arba kolegialus – bendrijos valdyba

Sodininkų bendrijoje privalomas bent vienas valdymo organas: vienasmenis – bendrijos pirmininkas arba kolegialus – bendrijos valdyba

Įstatus keičia tik bendrijos narių susirinkimas, o pakeisti įstatai įsigalioja tik nuo jų įregistravimo Juridinių asmenų registre. Pakeistus įstatus pasirašo narių susirinkimo įgaliotas asmuo, o dokumentus registrui pateikia bendrijos valdymo organas.

Sodininkų bendrijos narių susirinkimo sprendimą galima apskųsti teismui per 3 mėnesius nuo dienos, kai sužinojote ar turėjote sužinoti apie sprendimą, jeigu jis prieštarauja įstatymams, įstatams arba protingumo ir sąžiningumo principams.

Sodininkų bendrijų teritorijos ir keliai privalo būti tvarkomi taip, kad užtikrintų netrukdomą specialiųjų tarnybų privažiavimą, o naujai formuojami keliai turi būti ne siauresni nei 4,5 m ir, esant akligatviui, turėti normatyvus atitinkančią apsisukimo aikštelę.

Sodininkų bendrijos pirmininko duomenis galima rasti viešame Juridinių asmenų registre arba bendrijos teritorijoje įrengtoje skelbimų lentoje.

Bendrijos susirinkimas gali nuspręsti riboti eismą bendrojo naudojimo gatvėje, tačiau privalo užtikrinti netrukdomą specialiųjų tarnybų privažiavimą.

Sodininkai gali įsigyti dalį bendrojo naudojimo žemės tik gavę sodininkų bendrijos narių susirinkimo pritarimą, o sklypo ribos keičiamos rengiant naują žemės valdos ar teritorijų planavimo projektą.

Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymas nenustato jokių konkrečių reikalavimų pastatų stogo spalvai, tačiau apribojimus gali numatyti bendrijos vidaus tvarkos taisyklės.

Sodo sklype pastatai turi būti statomi ne mažesniu kaip 3 metrų atstumu nuo sklypo ribos, nebent gautas rašytinis kaimyninio sklypo savininko sutikimas.

Sodininkų bendrijoje leidžiama statyti vieną sodo arba vienbutį gyvenamąjį namą iki 8,5 m aukščio, išlaikant 3 metrų atstumą iki sklypo ribos, todėl balkonas ar lauko baldai yra galimi, jei nepažeidžia šių reikalavimų.

Sodininkų bendrija negali vienašališkai uždrausti baseino su čiuožykla įrengimo privačiame sklype, jei laikomasi įstatyme numatytų atstumų ir statybos reikalavimų, tačiau kaimynų sutikimas gali būti būtinas dėl statinio atstumo iki sklypo ribos.

Sodo namo lubų šiltinimas dažniausiai priskiriamas paprastajam remontui, kuriam statybos leidimo nereikia, jei nekeičiama pastato paskirtis, laikančiosios konstrukcijos ir nepažeidžiami atstumai iki sklypo ribų.

Sodininkų bendrijose įrengiamiems įvadiniams elektros jungikliams (automatiniams išjungikliams) taikomi griežti galios ribojimo, saugumo ir plombavimo reikalavimai, kuriuos nustato elektros tinklo savininkas (ESO arba pati bendrija) pagal galiojančias taisykles.

Sodo sklype voljerui savivaldybės statybos leidimas dažniausiai nėra reikalingas, tačiau privaloma išlaikyti teisės aktuose nustatytą atstumą nuo kaimyninio sklypo ribos arba gauti raštišką kaimyno sutikimą.

Įrengiant rūsio sienas sodininkų bendrijoje privaloma išlaikyti nustatytus atstumus iki sklypo ribos bei užtikrinti tinkamą hidroizoliaciją, kuri turi būti patikrinta ir dokumentuota kaip paslėpti statybos darbai.

Sodininkų bendrija neturi teisės uždrausti naudoti biologinio lauko tualeto privačiame sklype, jei šis atitinka higienos normas ir yra pastatytas laikantis įstatyme numatytų atstumų, nes bendrija valdo tik bendrojo naudojimo objektus, o ne privačią nuosavybę.

Sodininkų bendrijoje vartai teisiškai laikomi tvoros dalimi, todėl ribojantis su gatve jie gali būti aklini ir iki 2 metrų aukščio be papildomų leidimų, tačiau privalo neperžengti sklypo ribų ir netrukdyti bendrojo naudojimo teritorijai.

Sodininkų bendrija turi teisę rinkti mokesčius už konkrečias priemones (pvz., atliekų maišus) tik tuo atveju, jei tokia tvarka ir įkainiai yra patvirtinti bendrijos narių susirinkimo sprendimu.

Sodininkų bendrijų įstatymas ir statybos techniniai reglamentai nenustato konkrečių techninių reikalavimų varžtams, tačiau statinio savininkas privalo užtikrinti konstrukcijų mechaninį atsparumą ir pastovumą.

Sodo sklype statyti be rašytinio kaimyno sutikimo galima tik tuomet, kai pastatai statomi ne arčiau kaip 3 m, o inžineriniai statiniai – 1 m atstumu nuo sklypo ribos.

Sienų šiltinimas sodo sklype leidžiamas laikantis nustatytų atstumų iki sklypo ribų bei statinio aukščio ribojimų, o pažeidžiant šiuos atstumus būtinas kaimynų sutikimas.

Pirtis sodo sklype laikoma priklausiniu, kurį statant be kaimynų sutikimo privaloma išlaikyti 3 metrų atstumą nuo sklypo ribos, neviršyti 5 metrų aukščio, o leidimo būtinybė nustatoma pagal Statybos įstatymą.