Sodų bendrijos

Sodo sklypo savininkas turi teisę jį išnuomoti, tačiau privalo užtikrinti, kad nuomininkai laikytųsi bendrijos vidaus tvarkos taisyklių, nepažeistų kaimynų interesų, o vykdoma veikla nedarytų žalos aplinkai.

Teisės aktai nenumato specialių reikalavimų vinims kaip tvirtinimo detalėms, tačiau jei turėti omenyje vijokliniai augalai (lianos), juos sodinti galima ne arčiau kaip 0,5 m nuo kaimyninio sklypo ribos.

Sodininkų bendrija negali drausti statyti betono (aklinos) tvoros, skiriančios sklypą nuo bendrojo naudojimo teritorijos, tačiau tvoroms tarp kaimyninių sklypų taikomi insoliacijos reikalavimai arba būtinas kaimyno sutikimas.

Revizijos komisija tikrina, ar nario mokesčiai ir tiksliniai įnašai buvo renkami pagal narių susirinkimo patvirtintus dydžius, ar jie naudojami pagal paskirtį ir ar teisingai apskaitomi bendrijos finansinėse ataskaitose.

Sodininkų bendrija turi teisę rinkti mokesčius už vartų pultelį ar telefoninio numerio įvedimą į sistemą, jei tai yra patvirtinta bendrijos narių susirinkimo sprendimu kaip tikslinis įnašas bendrojo naudojimo infrastruktūrai išlaikyti.

Sodininkų bendrijų įstatymas tiesiogiai nedraudžia pjauti žolės sekmadienį, tačiau įpareigoja narius laikytis bendrijos vidaus tvarkos taisyklių, kuriose gali būti nustatytas ramybės laikas ir triukšmingų darbų apribojimai.

Įrengiant gręžinį sodo sklype, būtina išlaikyti teisės aktuose nustatytus atstumus iki sklypo ribos arba gauti raštišką kaimyninio sklypo savininko sutikimą.

Sodo sklype pastatai ir jų dalys, įskaitant balkonus, privalo būti statomi ne arčiau kaip 3 metrai nuo sklypo ribos, nebent gautas rašytinis sutikimas, tačiau jokia pastato dalis negali fiziškai išsikišti už nuosavo sklypo ribų į gatvę.

Lietuvos teisės aktai nenumato prievolės gauti atskirą kaimynų sutikimą dėl statybų keliamo triukšmo, tačiau statytojas privalo laikytis nustatytų atstumų iki sklypo ribų ir užtikrinti, kad darbai nepažeistų trečiųjų asmenų teisėtų interesų.

Sodininkų bendrijoje statant pavėsinę svarbiausia laikytis 3 metrų atstumo iki sklypo ribos taisyklės, o norint statyti arčiau – privaloma gauti raštišką kaimyno sutikimą.

Pagal Sodininkų bendrijų įstatymą, visi atsiskaitymai tarp bendrijos ir jos narių privalo būti vykdomi per banko įstaigas, todėl mokėjimai grynaisiais pinigais nėra numatyti.

Sodo sklypo ir registruotų statinių pirkimo–pardavimo sutartis privalo būti notarinės formos, kitaip ji negalioja, tačiau kilnojamąjį turtą galima parduoti pasirašant paprastą rašytinę sutartį.

Sodininkų bendrijoje pirtis be pamatų dažniausiai priskiriama nesudėtingiems statiniams, kuriems statybos leidimas nėra privalomas, tačiau būtina laikytis 3 metrų atstumo iki sklypo ribos arba gauti raštišką kaimyno sutikimą.

Norint parduoti namą sodo bendrijoje, privaloma sudaryti notarinę sutartį, perduoti teises į žemės sklypą bei visiškai atsiskaityti su bendrija ir raštu ją informuoti apie savininko pasikeitimą.

Stoginei sodo sklype statybos leidimas dažniausiai nėra reikalingas, tačiau privaloma išlaikyti teisės aktuose nustatytus atstumus iki sklypo ribų arba gauti raštišką kaimyno sutikimą.

Sodininkų bendrija turi teisę riboti automobilių stovėjimą bendrojo naudojimo keliuose, jei tokia tvarka įtvirtinta narių susirinkimo patvirtintose vidaus tvarkos taisyklėse.

Buhalterinė apskaita yra privaloma juridinio asmens veiklos dalis, kurios išlaidos tiesiogiai priskiriamos bendrijos administravimo kaštams ir yra dengiamos iš bendrijos nario mokesčio.

Atstumas matuojamas nuo medžio kamieno centro iki sklypo ribos linijos, o reikalaujamas atstumas priklauso nuo planuojamo ar faktinio medžio aukščio bei jo vietos pasaulio šalių atžvilgiu.

Sodininkų bendrija negali drausti įsirengti židinio, jei jis pastatytas laikantis įstatyme nustatyto 1 metro atstumo iki sklypo ribos, nekelia gaisro pavojaus ir dūmais netrikdo kaimynų.

Sodininkų bendrijos nariams ir kitiems asmenims, įsigijusiems sodo sklypą, bendrojo naudojimo objektų valdymas ir išlaikymas nustatomas pagal Sodininkų bendrijų įstatymą, o subsidiarus Civilinio kodekso taikymas numatytas bendrosios dalinės nuosavybės santykiams reguliuoti.

Nors daugumą veiksmų, tokių kaip sodo sklypo pirkimas ar įgaliojimo tvirtinimas, gali atlikti bet kuris notaras, paveldėjimo klausimais būtina kreiptis į konkretų notarą pagal mirusiojo gyvenamąją vietą.

Sodininkų bendrijos teritorijos planavimo dokumentų keitimo ar rengimo organizavimą gali inicijuoti tik bendrijos narių susirinkimas, o šį sprendimą įgyvendina bendrijos valdyba arba pirmininkas.

Sodininkų bendrijoje statant šiltnamį ne arčiau kaip 1 metro atstumu nuo sklypo ribos, kaimyno rašytinis sutikimas nėra privalomas, tačiau statinys neturi daryti žalos kaimyniniam sklypui.

Sodininkų bendrijos nariai buhalterines išlaidas dengia mokėdami nario mokestį, o ne nariai privalo prisidėti prie bendrojo naudojimo objektų valdymo išlaidų, į kurias proporcingai įtraukiami ir administravimo kaštai.