Ar DNSB gali perimti butą už skolas?

Daugiabučių namų savininkų bendrija (DNSB) tiesioginės teisės „perimti“ (t. y. vienašališkai tapti savininke) butą už susidariusias skolas neturi. Lietuvos teisės aktai gina privačią nuosavybę, todėl nuosavybės teisės netekimas galimas tik teismo sprendimu ir vykdomojo proceso tvarka ^[1].

Savininko pareiga mokėti mokesčius

Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas ^[2]. Tai yra imperatyvi įstatymo norma, todėl nemokant mokesčių bendrija įgyja reikalavimo teisę į skolininką.

Skolos išieškojimo mechanizmas

Nors bendrija tiesiogiai buto atimti negali, ji turi teisinius svertus priverstiniam skolos išieškojimui, kuris kraštutiniu atveju gali baigtis buto praradimu:

• Kreipimasis į teismą. Bendrija pateikia ieškinį teismui dėl skolos priteisimo.
• Antstolio veiksmai. Gavus teismo sprendimą, skola perduodama išieškoti antstoliui.
• Turto areštas ir pardavimas. Jei skolininkas neturi lėšų banko sąskaitose, antstolis turi teisę areštuoti skolininko turtą (įskaitant butą) ir jį parduoti varžytynėse, kad būtų padengta skola bendrijai bei vykdymo išlaidos ^[3].

Kada gresia realus buto praradimas?

Civilinis kodeksas nustato, kad skolininkas atsako visu savo turtu. Jei skola yra reikšminga ir nėra kito būdo jai padengti, buto pardavimas iš varžytynių tampa realia pasekme, tačiau pinigus už parduotą turtą (atskaičius skolą ir vykdymo išlaidas) gauna ne bendrija, o buvęs savininkas (likutį), o bendrijai pervedama tik skolos suma.

Šaltiniai:

[1] LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJA, 23 straipsnis (Nuosavybės neliečiamumas, įgyvendinamas per Civilinį kodeksą).

[2] CIVILINIS KODEKSAS, 4.82 straipsnis, 3 dalis.

[3] CIVILINIS KODEKSAS, 4.192 straipsnis (Hipoteka ir išieškojimas iš įkeisto turto – bendroji norma dėl atsakomybės turtu).

Informacija yra rekomendacinio pobūdžio.