Ar DNSB bendrija turi pirmenybę prieš banką atgaunant skolas?

Lietuvos teisės aktai nustato aiškią kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę, kai skolininkas (buto savininkas) tampa nemokus arba kai išieškojimas nukreipiamas į jo turtą. Bendroji taisyklė yra tokia, kad bendrija neturi pirmenybės prieš banką, jei šio naudai yra įregistruota hipoteka.

Hipotekos kreditoriaus (banko) pirmenybė

Civilinis kodeksas tiesiogiai įtvirtina hipotekos kreditoriaus (dažniausiai tai yra bankas, suteikęs paskolą būstui) teisę patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto vertės pirmiau už kitus skolininko kreditorius ^[1].

Tai reiškia, kad jeigu butas yra parduodamas varžytynėse ar kitu priverstiniu būdu, gauti pinigai pirmiausia skiriami padengti įsiskolinimui bankui (hipotekos turėtojui). Tik visiškai atsiskaičius su banku, likusios lėšos (jei jų lieka) gali būti skirstomos kitiems kreditoriams, tarp jų ir bendrijai.

Kelių hipotekų konkurencija

Jeigu tam pačiam turtui yra nustatytos kelios hipotekos (pvz., banko savanoriška hipoteka ir vėliau teismo sprendimu nustatyta priverstinė hipoteka bendrijos naudai), jų tenkinimo eilė nustatoma pagal įregistravimo viešame registre laiką ^[2]. Kadangi bankas įprastai hipoteką įregistruoja būsto pirkimo metu (anksčiau nei atsiranda skolos bendrijai), jis išlaiko pirmumo teisę.

Ką tai reiškia bendrijai?

Bendrija, kaip kreditorius, dažniausiai yra laikoma trečiosios eilės kreditoriumi (po darbuotojų reikalavimų, mokesčių valstybei ir socialinio draudimo įmokų) likvidavimo atveju ^[3] arba tiesiog neturinčiu pirmenybės kreditoriumi vykdymo procese prieš įkaito turėtoją. Todėl, jei po buto pardavimo lėšų užtenka tik banko skolai padengti, bendrija skolos iš šio konkretaus turto pardavimo gali neatgauti.

Šaltiniai:

[1] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 4.170 straipsnis, 3 dalis.

[2] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 4.193 straipsnis, 2 dalis.

[3] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 2.113 straipsnis.