Ar antstolis vykdo iškeldinimą iš DNSB prievarta?

Antstolis turi teisę vykdyti priverstinį iškeldinimą iš daugiabučio namo savininkų bendrijos (DNSB) administruojamų patalpų, tačiau tai įmanoma tik turint teismo sprendimą. Nei bendrijos pirmininkas, nei valdyba, nei kaimynai neturi teisės savavališkai iškeldinti gyventojų ar fiziškai trukdyti jiems patekti į patalpas, net jei šie turi skolų ar pažeidžia tvarką.

Iškeldinimas – tik teismo tvarka

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas griežtai nustato, kad fiziniai asmenys iš gyvenamųjų patalpų gali būti iškeldinami tik teismo tvarka ^[1]. Tai reiškia, kad bet koks bandymas iškeldinti asmenį be teismo sprendimo yra neteisėtas. Iškeldinimas pagal prokuroro sankciją galimas tik išimtiniais atvejais (pvz., gresiant pastato griūčiai), tačiau visais kitais ginčo atvejais būtinas teismo procesas.

Pagrindai iškeldinimui inicijuoti

Nors pati bendrija tiesiogiai neiškeldina, ji arba patalpų savininkas gali kreiptis į teismą dėl iškeldinimo, jei yra šios aplinkybės:

• Nuolatinis nemokumas. Jei nuomininkas ar gyventojas nuolat (ne mažiau kaip 3 mėnesius, jei sutartis nenumato kitaip) nemoka mokesčių ^[2].
• Turto gadinimas. Jei gyventojas ar jo šeimos nariai ardo ar gadina gyvenamąją patalpą ^[2].
• Netinkamas elgesys. Jei gyventojas savo elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi ^[2].

Savavališkai užimtos patalpos

Net ir tais atvejais, kai asmenys patalpas užėmė savavališkai (be teisinio pagrindo, nesudarę nuomos sutarties), jie iškeldinami tik teismo tvarka ^[3]. Savavališkas jėgos panaudojimas be teismo sprendimo ir antstolio dalyvavimo yra draudžiamas.

Šaltiniai:

[1] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 6.610 straipsnis.

[2] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 6.611 straipsnis.

[3] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 6.612 straipsnis.