Kokie žingsniai dėl priverstinio DNSB buto pardavimo?

Atnaujinta: 11/17/58057
Priverstinis buto pardavimas yra kraštutinė priemonė išieškant skolas, kurią inicijuoja antstoliai tik po teismo sprendimo, kai bendrija prisiteisia susidariusias skolas už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą. - BNR.LT

Daugiabučių namų savininkų bendrija (DNSB) tiesioginės teisės „priverstinai parduoti“ nario butą neturi. Priverstinis buto pardavimas yra galutinė teisinė pasekmė, kuri gali kilti tik tuo atveju, jei savininkas ilgą laiką nevykdo savo finansinių įsipareigojimų, kaupia skolas ir šios skolos yra priteisiamos teisme. Žemiau pateikiami pagrindiniai žingsniai, vedantys link šios procedūros.

1. Pareigos mokėti mokesčius nevykdymas

Visas procesas prasideda nuo savininko pareigos pažeidimo. Pagal įstatymus, butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas [1]. Ši pareiga yra įtvirtinta įstatyme, todėl bendrijos narys negali vienašališkai atsisakyti mokėti už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą.

2. Skolos ir delspinigių skaičiavimas

Jeigu savininkas laiku neatsiskaito, jam gali būti skaičiuojami delspinigiai ar palūkanos. Praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, skolininkas privalo mokėti įstatymų ar sutarties nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais nuostoliais [2]. Be to, įstatymai ar sutartis gali numatyti netesybas (baudą, delspinigius) už prievolės neįvykdymą [3].

3. Kreipimasis į teismą

Jei geranoriškai susitarti nepavyksta, bendrija, siekdama apginti savo teises, turi teisę kreiptis į teismą. Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, priteisdamas įvykdyti pareigą natūra (sumokėti skolą) bei išieškodamas iš pažeidusio teisę asmens padarytą turtinę žalą (nuostolius) [4]. Teismas priima sprendimą dėl skolos priteisimo.

4. Priverstinis išieškojimas ir turto pardavimas

Tik įsiteisėjus teismo sprendimui, bendrija gauna vykdomąjį dokumentą, kurį perduoda antstoliui. Antstolis pradeda priverstinį skolos išieškojimą. Jei skolininkas neturi lėšų padengti skolai, išieškojimas gali būti nukreiptas į jo turtą (butą). Nors tiesioginis turto pardavimas nėra bendrijos funkcija, teismo sprendimo pagrindu antstolis gali areštuoti ir parduoti skolininko turtą varžytynėse, kad būtų padengti kreditorių reikalavimai.

Šaltiniai:

[1] CIVILINIS KODEKSAS, 4.82 straipsnis, 3 dalis.

[2] CIVILINIS KODEKSAS, 6.261 straipsnis.

[3] CIVILINIS KODEKSAS, 6.258 straipsnis, 1 dalis.

[4] CIVILINIS KODEKSAS, 1.138 straipsnis.

Susiję atsakymai