Kas moka antstolio vykdymo išlaidas – DNSB bendrija ar skolininkas?

Kai daugiabučio namo savininkų bendrija (DNSB) yra priversta kreiptis į antstolius dėl skolos išieškojimo, kyla klausimas dėl papildomų vykdymo išlaidų apmokėjimo. Teisės aktai vienareikšmiškai nustato, kad šios išlaidos tenka prievolės neįvykdžiusiam asmeniui – skolininkui.

Skolininko pareiga atlyginti išlaidas

Civilinis kodeksas įtvirtina bendrąją taisyklę, kad visas su prievolės įvykdymu susijusias išlaidas turi apmokėti skolininkas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato kitaip ^[1]. Tai reiškia, kad bendrijai patyrus išlaidų bandant atgauti skolą (pvz., sumokėjus antstoliui už bylos užvedimą ar kitus veiksmus), šios išlaidos pridedamos prie pagrindinės skolos.

Nuostolių atlyginimo principas

Skolininkas, kuris laiku neatsiskaito su bendrija, yra laikomas pažeidusiu prievolę. Nuo to momento jis privalo atlyginti visus kreditoriaus (šiuo atveju – bendrijos) patirtus nuostolius ^[2]. Į nuostolių sąvoką įeina ne tik tiesioginė skola, bet ir protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu bei nuostolių išieškojimu ^[3]. Todėl antstolio paslaugų kaina yra traktuojama kaip bendrijos patirta žala, kurią privalo kompensuoti skolininkas.

Kada moka bendrija?

Nors galutinė mokestinė našta tenka skolininkui, praktikoje bendrija, kaip išieškotojas, dažnai turi pirma apmokėti būtinasias vykdymo išlaidas (pvz., bylos administravimo mokestį), kad antstolis pradėtų darbą. Tačiau šios lėšos vėliau išieškomos iš skolininko turto ir grąžinamos bendrijai. Išimtis taikoma tik tuo atveju, jei skolininkas yra nemokus ir neturi turto – tokiu atveju bendrija gali neatgauti savo patirtų išlaidų.

Šaltiniai:

[1] CIVILINIS KODEKSAS, 6.57 straipsnis.

[2] CIVILINIS KODEKSAS, 6.63 straipsnis, 2 dalis.

[3] CIVILINIS KODEKSAS, 6.249 straipsnis, 4 dalies 3 punktas.