Kokie pagrindai leidžia iškeldinti žmogų iš DNSB būsto?

Atnaujinta: 11/17/58057
Asmens iškeldinimas iš daugiabučio priklauso nuo jo statuso: nuomininkai gali būti iškeldinti už nuomos nemokėjimą, turto gadinimą ar netinkamą elgesį, o savininkai būsto gali netekti tik priverstinio pardavimo atveju dėl susikaupusių skolų ar esminio pastato konstrukcijų žalojimo. - BNR.LT

Teisinis procesas dėl asmens iškeldinimo iš daugiabučio namo savininkų bendrijos (DNSB) administruojamo pastato iš esmės skiriasi priklausomai nuo to, ar asmuo yra būsto savininkas, ar nuomininkas. Lietuvos teisės aktai gina būsto neliečiamumą, todėl iškeldinimas yra kraštutinė priemonė, taikoma tik esant konkretiems Civiliniame kodekse numatytiems pagrindams.

1. Nuomininkų iškeldinimo pagrindai

Nuomininkai ir jų šeimos nariai gali būti iškeldinti nutraukus nuomos sutartį prieš terminą. Civilinis kodeksas numato tris pagrindines priežastis, leidžiančias reikalauti iškeldinimo teismo tvarka:

  • Skolos: Jei nuomininkas nemoka nuomos mokesčio ar mokesčių už komunalines paslaugas ilgiau kaip 3 mėnesius [1].
  • Turto gadinimas: Jei nuomininkas ar jo šeimos nariai tyčia ar dėl neatsargumo gadina gyvenamąją patalpą (ardo konstrukcijas, gadina inžinerinę įrangą) [1].
  • Netinkamas elgesys: Jei asmenys elgiasi netinkamai, trukdo kaimynams ramiai gyventi, o prevencinės priemonės (įspėjimai) yra neveiksmingos [1].

2. Savininkų „iškeldinimas“ (Priverstinis pardavimas)

Savininko iškeldinti dėl paprasto triukšmavimo ar bendrijos taisyklių pažeidimo praktiškai neįmanoma, nes nuosavybės teisę saugo įstatymai. Tačiau savininkas gali netekti būsto (ir būti vėliau iškeldintas naujojo savininko) šiais atvejais:

Skolų išieškojimas

Tai dažniausia priežastis. Jei savininkas nevykdo savo prievolės apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir kaupti lėšas atnaujinimui [2], susidariusios skolos yra išieškomos per antstolius. Jei skola didelė ir savininkas neturi kito turto, būstas gali būti parduodamas varžytynėse.

Piktybinis pareigų nevykdymas

Savininkas privalo naudoti turtą taip, kad nepažeistų kitų patalpų savininkų teisių ir teisėtų interesų [3]. Nors tai itin retas procesas, teoriškai, jei savininko veiksmai kelia grėsmę pastato stabilumui ar saugumui (pvz., griaunamos laikančiosios sienos), gali būti inicijuojami procesai dėl žalos atlyginimo, kurie galiausiai gali lemti turto praradimą.

Ką daryti bendrijai ar kaimynams?

Siekiant inicijuoti procesą, būtina rinkti įrodymus:

  1. Fiksuoti pažeidimus: Kviesti policiją dėl triukšmo, sudaryti aktus dėl turto gadinimo.
  2. Raštiški įspėjimai: Siųsti registruotus laiškus su reikalavimu nutraukti pažeidimus.
  3. Kreipimasis į teismą: Dėl nuomos sutarties nutraukimo (nuomininkams) arba skolų priteisimo (savininkams).

Svarbu: Ši informacija yra rekomendacinio pobūdžio ir negali būti laikoma oficialia teisine išvada.

Šaltiniai:

[1] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 6.611 straipsnis.

[2] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 4.82 straipsnis, 3 dalis.

[3] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 4.37 straipsnis.

Susiję atsakymai