Ką daryti su apleistu butu daugiabučių namų savininkų bendrijoje?

Atnaujinta: 11/17/58057
Jei butas yra apleistas ir kaupiasi skolos, bendrija turi teisę išieškoti mokesčius teisiniu keliu bei, esant būtinajam reikalui, patekti į patalpas bendrojo naudojimo objektų remontui. - BNR.LT

Apleisti, negyvenami arba „vaiduokliais“ tapę butai daugiabučiuose namuose kelia rimtų problemų kitiems savininkams. Dažniausiai tai susiję su nemokamais mokesčiais, kylančia grėsme pastato konstrukcijoms ar inžinerinėms sistemoms (pvz., trūkus vamzdžiui) bei higienos normų pažeidimais. Teisės aktai numato konkrečius mechanizmus, kaip bendrija ir jos pirmininkas gali spręsti šias problemas.

Savininko pareiga išlaikyti turtą

Svarbu suprasti, kad faktas, jog bute niekas negyvena, neatleidžia savininko nuo pareigos mokėti mokesčius. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas [1]. Ši prievolė yra imperatyvi ir nepriklauso nuo to, ar savininkas naudojasi turtu, ar yra išvykęs.

Jei „vaiduoklio“ buto savininkas nemoka kaupiamųjų lėšų ar kitų įmokų, bendrija, vadovaudamasi įstatymais, privalo šias skolas išieškoti teismine tvarka, lygiai taip pat, kaip ir iš bet kurio kito skolininko [2].

Teisė patekti į apleistą butą

Viena didžiausių rizikų – avarijos apleistame bute (pvz., vandentiekio gedimas), kurios gali pakenkti kitiems butams ar bendrosioms konstrukcijoms. Civilinis kodeksas nustato aiškią pareigą: buto savininkas privalo leisti įgaliotiems asmenims patekti į patalpas, kai tai būtina bendrojo naudojimo objektams remontuoti ar eksploatuoti [3].

Jei savininkas nerandamas arba geranoriškai neįsileidžia, o situacija kelia grėsmę (pvz., avarijos atveju), patekimas gali būti organizuojamas dalyvaujant policijai ir antstoliams, užtikrinant turto saugumą, tačiau tai reikalauja teisinių procedūrų laikymosi.

Statybos techninė priežiūra

Jei apleistas butas kelia grėsmę viso namo stabilumui (pvz., išgriautos laikančiosios sienos arba kaupiasi drėgmė, pūdanti perdangas), tai patenka į statinio techninės priežiūros sritį. Statinių techninės priežiūros vadovas (bendrijos pirmininkas ar samdomas prižiūrėtojas) privalo organizuoti nuolatinius stebėjimus ir, nustačius defektus, imtis priemonių jiems šalinti [4].

Ką daryti, jei savininkas miręs arba nežinomas?

Dažna situacija – savininkas miręs, o paveldėtojai nesitvarko dokumentų, kad išvengtų skolų mokėjimo. Tokiu atveju:

  • Bendrija turėtų kreiptis į notarų rūmus ar registrų centrą, kad sužinotų, ar yra pradėta paveldėjimo byla.
  • Jei paveldėtojų nėra, turtas gali būti pripažintas bešeimininkiu ir pereiti valstybės nuosavybėn (Civilinio kodekso 4.57 str.). Valstybė (arba savivaldybė) tuomet tampa atsakinga už bendrojo naudojimo mokesčius.

Konkretūs veiksmai bendrijai

  1. Fiksuokite skolas: Siųskite registruotus laiškus net ir į apleistą butą (tai bus įrodymas teisme).
  2. Kreipkitės į teismą: Dėl skolos priteisimo. Teismas gali priteisti skolos išieškojimą nukreipti į patį butą (jį parduodant varžytinėse).
  3. Avarijos atveju: Jei kyla reali grėsmė, nedelsiant kvieskite avarinę tarnybą ir, esant būtinybei, fiksuokite padėtį su antstoliu dėl patekimo į patalpas remiantis CK 4.83 str.

Straipsnyje pateikta informacija yra rekomendacinio pobūdžio. Dėl konkrečių teisinių veiksmų rekomenduojama konsultuotis su teisininku.

Šaltiniai:

[1] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 4.82 straipsnis, 3 dalis.

[2] DAUGIABUČIŲ NAMŲ SAVININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 21 straipsnis, 4 dalis.

[3] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 4.83 straipsnis, 4 dalis.

[4] STATYBOS TECHNINIS REGLAMENTAS STR 1.07.03:2017, 30 punktas.

Susiję atsakymai