Ar DNSB bendrija gali inicijuoti bešeimininkio turto pripažinimo procedūrą?

Atnaujinta: 11/17/58057
Daugiabučių namų savininkų bendrija neturi teisės tiesiogiai kreiptis į teismą dėl nekilnojamojo turto pripažinimo bešeimininkiu, nes pagal įstatymą šį procesą inicijuoti gali tik valstybės arba savivaldybės institucijos, tačiau bendrija privalo informuoti savivaldybę apie tokį turtą. - BNR.LT

Dažnai daugiabučiuose namuose pasitaiko situacijų, kai mirus vienišam savininkui arba tiesiog apleidus patalpas, turtas lieka be šeimininko. Bendrijoms (DNSB) kyla klausimas, ar jos gali pačios perimti tokį turtą arba inicijuoti jo pripažinimą bešeimininkiu. Atsakymas priklauso nuo to, apie kokį turtą kalbama, tačiau dėl nekilnojamojo turto (butų, sandėliukų) taisyklės yra griežtos.

Kas gali inicijuoti procesą teisme?

Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, bendrija tiesiogiai negali kreiptis į teismą su prašymu pripažinti nekilnojamąjį turtą bešeimininkiu. Įstatymas numato, kad bešeimininkis daiktas teismo sprendimu gali būti perduotas tik valstybės arba savivaldybių nuosavybėn [1].

Pareiškimą teismui dėl tokio turto pripažinimo bešeimininkiu turi teisę paduoti tik valstybės arba savivaldybės institucija (dažniausiai – savivaldybės administracija) [2]. Bendrija šiuo atveju veikia tik kaip informacijos teikėja.

Ką daryti bendrijai?

Nors bendrija negali būti pareiškėja teisme, ji turi teisėtą interesą, kad apleistas turtas turėtų savininką (kuris mokėtų mokesčius ir rūpintųsi turtu). Bendrijos veiksmai turėtų būti tokie:

  1. Fakto nustatymas. Įsitikinkite, kad turtas tikrai neturi savininko (pvz., savininkas miręs ir nėra paveldėtojų, arba savininkas nežinomas). Bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas [3].
  2. Kreipimasis į savivaldybę. Bendrijos pirmininkas turėtų raštu kreiptis į savivaldybę, nurodydamas apleisto turto adresą ir aplinkybes.
  3. Terminų laukimas. Pareiškimas teismui dėl bešeimininkio daikto perdavimo valstybei ar savivaldybei paprastai paduodamas suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kai daiktas buvo įtrauktas į apskaitą (apskaitą tvarko savivaldybė) [4].

Išimtis kilnojamajam turtui

Jei kalbama apie kilnojamuosius daiktus (pvz., apleistus baldus, įrenginius bendrojo naudojimo patalpose), kurių savininkas juos išmetė ar kitaip jų atsisakė, situacija yra paprastesnė. Tokie daiktai gali tapti juos pradėjusio valdyti asmens (šiuo atveju – bendrijos, kaip bendrojo naudojimo objektų valdytojos) nuosavybe be teismo sprendimo [5].

Šaltiniai:

[1] CIVILINIS KODEKSAS, 4.58 straipsnis, 1 dalis.

[2] CIVILINIS KODEKSAS, 4.58 straipsnis, 1 dalis.

[3] CIVILINIS KODEKSAS, 4.57 straipsnis, 1 dalis.

[4] CIVILINIS KODEKSAS, 4.58 straipsnis, 1 dalis.

[5] CIVILINIS KODEKSAS, 4.58 straipsnis, 4 dalis.

Informacija yra rekomendacinio pobūdžio.

Susiję atsakymai