Kas atlygina žalą už išlaužtas duris DNSB bute avarijos metu?

Avarijos atveju, kai kyla grėsmė namo konstrukcijoms ar kitų gyventojų turtui, o buto savininko nėra namuose, įstatymai numato teisę patekti į patalpas prievarta. Tokiais atvejais dažnai kyla ginčai dėl sugadintų durų ar spynų atlyginimo. Atsakomybė priklauso nuo to, kas buvo avarijos kaltininkas ir ar buvo veikta būtinojo reikalingumo sąlygomis ^[1].

Teisinis pagrindas patekti į butą be savininko

Buto savininkas privalo įsileisti namo valdytoją ar avarinės tarnybos darbuotojus, kai būtina remontuoti bendrojo naudojimo inžinerinę įrangą ^[2]. Tačiau realybėje avarijos dažnai įvyksta, kai savininko nėra namuose.

Jei kyla reali grėsmė (pvz., užliejimas, gaisras) ir savininko nerandama, Statybos techninis reglamentas numato griežtą procedūrą: valdytojas (pirmininkas ar administratorius) gali atidaryti patalpas dalyvaujant policijos pareigūnui ir surašant aktą ^[3]. Tai yra teisėtas veiksmas, siekiant išvengti didesnės žalos.

Kas moka už duris?

Žalos atlyginimas priklauso nuo avarijos priežasties ir „būtinojo reikalingumo“ principo taikymo.

1. Jei avarija kilo bendrojo naudojimo tinkluose

Kai trūksta bendro naudojimo vamzdis (stovas) ir durys išlaužiamos siekiant sustabdyti avariją, taikomas Civilinio kodekso būtinojo reikalingumo institutas. Įstatymas numato, kad žalos, padarytos veikiant būtinojo reikalingumo sąlygomis, padaręs asmuo (pvz., administratorius ar gelbėtojai) neprivalo atlyginti ^[1].

Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad veiksmas buvo atliktas visų namo savininkų interesais (siekiant išsaugoti namą), sąžininga praktika ir teismų išaiškinimai nurodo, kad žalą turėtų atlyginti tas, kieno interesais buvo veikiama – t. y. Bendrija (visi savininkai solidariai) arba tai dengiama iš bendrijos kaupiamųjų/administracinių lėšų.

2. Jei avarija kilo dėl savininko kaltės

Jei nustatoma, kad avarija įvyko dėl buto savininko aplaidumo (pvz., trūko butui priklausanti lanksti žarnelė, savininkas savavališkai keitė vamzdynus), situacija keičiasi. Tokiu atveju durų remontą turi apmokėti pats buto savininkas, nes žala atsirado likviduojant jo paties sukeltą pavojų, o savininkas privalo atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl netinkamo turto valdymo ^[4].

Ką daryti, kad to išvengtumėte?

Siekiant išvengti durų laužimo, teisės aktai įpareigoja butų savininkus bendrijai ar administratoriui nurodyti savo kontaktinius duomenis (adresą, telefono numerį), kuriais būtų galima susisiekti avarijos atveju ^[5].

Informacija yra rekomendacinio pobūdžio.

Šaltiniai:

[1] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 6.253 straipsnis.

[2] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 4.83 straipsnio 3 dalis.

[3] STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka“, 97 punktas.

[4] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 6.263 straipsnis.

[5] DAUGIABUČIŲ NAMŲ SAVININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 21 straipsnio 3 dalis.