DNSB be pirmininko: ar mums gresia paslaugų nutraukimas?

Dažnai pasitaiko situacija, kai daugiabučio namo savininkų bendrijos (DNSB) pirmininkas atsistatydina, baigiasi jo kadencija arba jis tiesiog nustoja eiti pareigas, o naujas vadovas neišrenkamas. Gyventojams kyla pagrįstas nerimas: ar tokiu atveju name bus atjungta elektra, vanduo, nustos važiuoti šiukšliavežės? Teisiškai situacija nėra tokia vienareikšmiška: automatiškai sutartys nenutrūksta, tačiau praktinė rizika išlieka didelė.

Ar paslaugų sutartys galioja be pirmininko?

Svarbu suprasti, kad paslaugų teikimo sutartys (dėl elektros, šildymo, atliekų tvarkymo ir kt.) yra sudaromos ne su pirmininku asmeniškai, o su bendrija kaip juridiniu asmeniu. Pagal įstatymą bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo ^[1]. Tai reiškia, kad pasikeitus vadovui ar jam pasitraukus, pati bendrija niekur nedingsta, o jos įsipareigojimai paslaugų teikėjams išlieka galiojantys.

Kodėl kyla paslaugų nutraukimo rizika?

Nors teisiškai sutartys nenutrūksta, praktikoje bendrija be vadovo negali funkcionuoti. Pirmininkas yra vienasmenis valdymo organas, kuris organizuoja bendrijos veiklą ir tvarko jos lėšas ^[2].

Pagrindinės rizikos:

• Sąskaitų apmokėjimas. Bankai reikalauja, kad prieigą prie bendrijos sąskaitų turėtų tik teisėtas, Registrų centre įregistruotas vadovas. Jei pirmininko įgaliojimai baigėsi arba jis išregistruotas, niekas negali atlikti pavedimų už elektrą, liftą ar šiukšlių išvežimą.
• Skolos. Susikaupus skoloms, paslaugų teikėjai turi teisę nutraukti paslaugų tiekimą ne dėl pirmininko nebuvimo, o dėl nemokumo.

Ką daryti gyventojams?

Jei bendrija liko be pirmininko, gyventojai privalo imtis iniciatyvos, kad išvengtų paslaugų sutrikimų.

1. Naujo pirmininko rinkimai

Tai greičiausias kelias. Visuotinis susirinkimas turi kompetenciją rinkti ir atšaukti bendrijos pirmininką ^[3]. Susirinkimą gali sušaukti ir patys gyventojai (daugiau kaip ketvirtadalis savininkų), jei valdymo organas to nedaro ^[4].

2. Administratoriaus paskyrimas

Jei gyventojams nepavyksta išsirinkti pirmininko ir bendrija negali funkcionuoti, įsikiša savivaldybė. Civilinis kodeksas numato, kad jei bendrija neužtikrina namo priežiūros (pvz., nėra valdymo organų), savivaldybė skiria bendrojo naudojimo objektų administratorių ^[5]. Tai užtikrina, kad paslaugos būtų teikiamos toliau, tačiau administratoriaus paslaugos gyventojams dažnai kainuoja brangiau nei bendrijos išlaikymas.

Ši informacija yra rekomendacinio pobūdžio.

Šaltiniai:

[1] DAUGIABUČIŲ NAMŲ SAVININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 3 straipsnis, 1 dalis.

[2] DAUGIABUČIŲ NAMŲ SAVININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 14 straipsnis, 6 dalis.

[3] DAUGIABUČIŲ NAMŲ SAVININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 10 straipsnis, 1 dalis, 2 punktas.

[4] DAUGIABUČIŲ NAMŲ SAVININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 11 straipsnis, 1 dalis.

[5] CIVILINIS KODEKSAS, 4.84 straipsnis, 1 dalis.