Kuo DNSB skiriasi nuo namo administratoriaus?
Lietuvos teisės aktai numato, kad daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkai privalo valdyti bendrojo naudojimo objektus (stogą, pamatus, laiptines, inžinerines sistemas ir kt.) [1]. Tai galima daryti steigiant Daugiabučių namų savininkų bendriją (DNSB), sudarant jungtinės veiklos sutartį arba pasirenkant bendrojo naudojimo objektų administratorių. Nors tikslas tas pats – namo priežiūra – šios formos iš esmės skiriasi savo teisiniu statusu ir sprendimų priėmimo tvarka.
Kas yra DNSB (Bendrija)?
Bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, kurį įsteigia patys namo savininkai [2]. Tai yra savivaldos forma, leidžianti gyventojams patiems spręsti, kaip tvarkyti savo namą, kokius rangovus samdyti ir kiek lėšų skirti remontui.
Bendrijos steigimo tikslas – įgyvendinti savininkų teises ir pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu [3]. Aukščiausias bendrijos organas yra visuotinis narių susirinkimas, kuris renka pirmininką (ir valdybą) bei priima svarbiausius sprendimus, pavyzdžiui, tvirtina įmokų tarifus ar kaupiamąsias lėšas [4].
Kas yra namo administratorius?
Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia bendrijos ir nesudaro jungtinės veiklos sutarties, jiems skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius [5]. Administratorių pasirenka patys savininkai, o jei to nepadaro – jį skiria savivaldybės vykdomoji institucija [5].
Administratorius veikia pagal savivaldybės patvirtintus nuostatus ir tarifus. Jis yra išorinis valdytojas, kuris priima sprendimus dėl privalomųjų darbų vykdymo, tačiau dėl didesnių investicijų ar papildomų darbų vis tiek privalo gauti daugumos savininkų pritarimą.
Esminiai skirtumai
- Kontrolė: Bendrijoje sprendimus priima patys savininkai susirinkimo metu. Esant administratoriui, kasdienę veiklą organizuoja įmonė, o gyventojai dalyvauja tik esminiuose balsavimuose.
- Juridinis statusas: Bendrija yra atskiras juridinis asmuo, atstovaujantis savininkų interesus. Administratorius yra paslaugų teikėjas.
- Kaina: Bendrija yra pelno nesiekiantis asmuo [2], todėl mokesčiai renkami tik realioms išlaidoms padengti. Administratorius yra pelno siekiantis subjektas, todėl į administravimo tarifą įskaičiuojamas ir įmonės pelnas.
Ši informacija yra rekomendacinio pobūdžio ir negali būti laikoma oficialia teisine išvada.
Šaltiniai:
[1] CIVILINIS KODEKSAS, 4.83 straipsnis, 3 dalis.
[2] DAUGIABUČIŲ GYVENAMŲJŲ NAMŲ IR KITOS PASKIRTIES PASTATŲ SAVININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 3 straipsnis, 1 dalis.
[3] DAUGIABUČIŲ GYVENAMŲJŲ NAMŲ IR KITOS PASKIRTIES PASTATŲ SAVININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 4 straipsnis, 1 dalis.
[4] DAUGIABUČIŲ GYVENAMŲJŲ NAMŲ IR KITOS PASKIRTIES PASTATŲ SAVININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 10 straipsnis.
[5] CIVILINIS KODEKSAS, 4.84 straipsnis.
Susiję atsakymai
- Kas renka DNSB pirmininką ir kaip jis skiriamas?
- Kas sprendžia, kiek mokėsime už DNSB namo priežiūrą?
- Kaip teisingai sušaukti DNSB narių susirinkimą?
- Ar savivaldybė gali prievarta paskirti administratorių DNSB, jei neturime pirmininko?
- Ar galima pakeisti DNSB namo administravimo formą?
- Kodėl verta turėti aktyvią DNSB?
- Kas yra DNSB ir kam ji reikalinga?