Ar užtenka DNSB išsirinkti tik valdybą ir dirbti be pagrindinio pirmininko?
Daugiabučių namų savininkų bendrijose (DNSB) dažnai kyla klausimas dėl valdymo struktūros pasirinkimo. Atsakant tiesiogiai – bendrija negali veikti be konkretaus vadovo, tačiau savininkai turi teisę rinktis valdymo formą: arba vienasmenį pirmininką, arba kolegialią valdybą. Jei pasirenkama valdyba, ji vis tiek privalo turėti savo pirmininką.
Galimi valdymo modeliai
Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas numato, kad bendrijos valdymo organas gali būti [1]:
- Bendrijos pirmininkas (vienasmenis valdymo organas);
- ARBA
- Bendrijos valdyba (kolegialus valdymo organas).
Tai reiškia, kad bendrija neprivalo turėti „pagrindinio“ (vienasmenio) pirmininko, jei nusprendžia rinkti valdybą. Tačiau negalima situacija, kai nėra nei vieno, nei kito.
Valdyba negali būti „be galvos“
Jeigu bendrijos nariai nusprendžia, kad bendrijai vadovaus valdyba, šis organas negali veikti chaotiškai. Įstatymas imperatyviai nurodo, kad valdybos nariai iš savo narių renka valdybos pirmininką [2].
Šiuo atveju valdybos pirmininkas atlieka visas funkcijas, kurios paprastai priskiriamos bendrijos vadovui:
- Organizuoja valdybos darbą;
- Atstovauja bendrijai santykiuose su trečiaisiais asmenimis;
- Pasirašo dokumentus ir sutartis bendrijos vardu.
Svarbiausias skirtumas
Esminis skirtumas yra tas, kad esant valdybai, sprendimus priima ne vienas asmuo, o grupė asmenų (valdyba) balsų dauguma, o valdybos pirmininkas tuos sprendimus įgyvendina. Tačiau juridiškai bendrija visada privalo turėti registruotą vadovą, todėl „dirbti be pirmininko“ (nei bendrijos, nei valdybos) neįmanoma.
Informacija yra rekomendacinio pobūdžio.
Šaltiniai:
[1] DAUGIABUČIŲ GYVENAMŲJŲ NAMŲ IR KITOS PASKIRTIES PASTATŲ SAVININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 14 straipsnis, 2 dalis.
[2] DAUGIABUČIŲ GYVENAMŲJŲ NAMŲ IR KITOS PASKIRTIES PASTATŲ SAVININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 16 straipsnis, 2 dalis.