Statybinių medžiagų pristatymas į butą: kurjerių ir prekybos centrų įkainiai

Nors daugelis gyventojų tikisi rasti teisės aktuose nustatytus „standartinius“ statybinių medžiagų užnešimo ar pristatymo įkainius, Lietuvos teisinė bazė tokių konkrečių kainų nereglamentuoja. Pristatymo paslaugų kainos yra nustatomos laisvu šalių susitarimu tarp pirkėjo ir paslaugos teikėjo (prekybos centro ar kurjerio).

Visgi, statybinių medžiagų pristatymo procesas daugiabučiuose namuose sukelia tam tikras teisines pasekmes, susijusias su bendrojo naudojimo objektų apsauga ir kaimynų interesais.

Teisinis įkainių pagrindas

Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato privalomų tarifų privačių bendrovių teikiamoms transportavimo ar krovos paslaugoms. Vadovaujantis sutarties laisvės principu, šalys turi teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, įskaitant ir paslaugos kainą ^[1]. Tai reiškia, kad kurjerių tarnybos ar prekybos centrai įkainius nustato pagal savo vidaus tvarką, o pirkėjas su jais sutinka pasirašydamas pirkimo ar paslaugų teikimo sutartį.

Atsakomybė už žalą krovos metu

Svarbiausias teisinis aspektas pristatant statybines medžiagas į butą yra ne kaina, o atsakomybė už galimą žalą bendroms namo patalpoms (laiptinėms, liftams, sienoms). Butų savininkai privalo naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais taip, kad nepažeistų kitų patalpų savininkų teisių ir teisėtų interesų ^[2].

Jeigu kurjeris ar paties savininko samdyti darbininkai, nešdami sunkias statybines medžiagas (pvz., gipso kartono plokštes, plyteles), subraižo laiptinės sienas, sugadina liftą ar išdaužia durų stiklą, atsakomybė tenka savininkui. Įstatymai įpareigoja butų savininkus bendrojo naudojimo objektus valdyti ir tinkamai prižiūrėti ^[2].

Lifto naudojimas kroviniams

Naudojant liftą statybinių medžiagų kėlimui, būtina griežtai laikytis lifto techninių reikalavimų (keliamosios galios). Liftas yra bendrojo naudojimo mechaninė įranga, priklausanti visiems namo butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise ^[3]. Todėl už jo sugadinimą perkrovos metu tiesioginę finansinę atsakomybę gali tekti prisiimti remontą atliekančiam buto savininkui.

Šaltiniai:

[1] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 6.156 straipsnis.

[2] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 4.83 straipsnis.

[3] DAUGIABUČIŲ GYVENAMŲJŲ NAMŲ IR KITOS PASKIRTIES PASTATŲ SAVININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 2 straipsnis.

Pateikta informacija yra rekomendacinio pobūdžio.