Kaip pareikšti civilinį ieškinį kaimynui dėl padarytos turtinės žalos?

Atnaujinta: 11/18/58057
Norint prisiteisti žalos atlyginimą iš kaimyno, būtina teisiškai pagrįsti civilinę atsakomybę įrodant neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir priežastinį ryšį, vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis dėl visiško nuostolių atlyginimo. - BNR.LT

Jei kaimynas užliejo butą, apgadino tvorą ar kitaip pakenkė jūsų turtui, Lietuvos teisės aktai numato teisę reikalauti visiško nuostolių atlyginimo. Civilinis ieškinys yra priemonė priverstinai išieškoti žalą, kai kaimynas atsisako ją atlyginti gera valia. Svarbiausia – tinkamai suformuluoti teisinį pagrindą, remiantis Civiliniu kodeksu ir specialiaisiais įstatymais.

Teisinis pagrindas: pareiga atlyginti žalą

Pagrindinė taisyklė yra paprasta: kiekvienas asmuo privalo elgtis taip, kad savo veiksmais (arba neveikimu) nepadarytų žalos kitiems. Jei ši pareiga pažeidžiama, atsiranda prievolė atlyginti padarytą turtinę žalą [1].

Teisme pareikštas ieškinys turi remtis visiško nuostolių atlyginimo principu. Tai reiškia, kad turite teisę reikalauti tokios sumos, kuri grąžintų jus į padėtį, buvusią iki žalos padarymo [2].

Atsakomybė be kaltės (Svarbu daugiabučiams)

Daugiabučių namų gyventojams dažnai kyla klausimas: ką daryti, jei kaimynas teigia, kad „vamzdis trūko netyčia“? Svarbu žinoti, kad statinių (įskaitant butų inžinerinę įrangą) savininkai atsako už žalą, padarytą dėl statinio trūkumų, net jei nėra jų tiesioginės kaltės [3].

Tai prezumpcija, kuri palengvina nukentėjusiojo padėtį – jums užtenka įrodyti, kad žala kilo iš kaimyno valdomo turto (pvz., trūkusios žarnelės), ir nebūtina įrodinėti, kad kaimynas tyčia ją sugadino.

Savininkų pareigos pagal įstatymus

Rengiant ieškinį, svarbu nurodyti, kokią konkrečią pareigą kaimynas pažeidė:

  • Daugiabučiuose: Buto savininkas privalo tausoti ir tinkamai naudoti jam priklausantį turtą bei bendrojo naudojimo objektus, kad nedarytų žalos kitiems savininkams [4].
  • Sodų bendrijose: Sklypo savininkas privalo naudoti žemės sklypą taip, kad nepažeistų gretimų sklypų savininkų teisių ir teisėtų interesų [5].

Ką būtina įrodyti teisme?

Civiliniame ieškinyje privalote pagrįsti šias keturias sąlygas (remantis Civiliniu kodeksu):

  1. Neteisėti veiksmai: Kaimyno pareigos, elgtis rūpestingai, nevykdymas (pvz., neprižiūrėta santechnika, netvarkingi medžiai).
  2. Žalos faktas: Reikia tiksliai apskaičiuoti turtinę žalą. Tai apima tiesioginius nuostolius (turto vertės sumažėjimą, remonto išlaidas) ir negautas pajamas, jei tokių yra [6].
  3. Priežastinis ryšys: Turite įrodyti, kad žala atsirado būtent dėl kaimyno veiksmų ar jo turto būklės [7].
  4. Kaltė: Nors tam tikrais atvejais (kaip minėta apie statinius) ji preziumuojama, bendruoju atveju kaltė yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga [8].

Rekomenduojami veiksmai

Prieš kreipdamiesi į teismą, pasirūpinkite įrodymais: antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, sertifikuotų meistrų sąmatomis arba nepriklausomo eksperto išvada apie žalos dydį ir priežastį.

Informacija yra rekomendacinio pobūdžio. Dėl konkretaus ieškinio rengimo patartina konsultuotis su teisininku.

Šaltiniai:

[1] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 6.263 straipsnis, 1 dalis.

[2] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 6.263 straipsnis, 2 dalis; 6.251 straipsnis.

[3] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 6.266 straipsnis, 1 dalis.

[4] DAUGIABUČIŲ GYVENAMŲJŲ NAMŲ IR KITOS PASKIRTIES PASTATŲ SAVININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 20 straipsnis, 2 dalis, 2 punktas.

[5] SODININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 22 straipsnis, 2 dalis, 1 punktas.

[6] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 6.249 straipsnis, 1 dalis.

[7] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 6.247 straipsnis.

[8] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 6.248 straipsnis.

Susiję atsakymai