Laiptinės durų kodas neveikia: kas atsakingas už spynos remontą?

Sugedusi laiptinės kodinė spyna ar telefonspynė yra ne tik nepatogumas, bet ir namo saugumo spraga. Teisiškai šis įrenginys nėra administratoriaus ar pirmininko asmeninė atsakomybė – tai yra visų butų savininkų bendroji nuosavybė, kuria privaloma rūpintis solidariai.

Teisinis spynos statusas

Daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kita įranga yra bendroji dalinė butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybė ^[1]. Laiptinės durų kodinė spyna (telefonspynė) priskiriama prie namo bendrosios inžinerinės įrangos, nes ji aptarnauja ne vieną butą, o visą laiptinę ar namą.

Kas turi mokėti už remontą?

Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas ^[2]. Tai reiškia, kad:

• Remonto išlaidos dalijamos visiems savininkams proporcingai pagal jų buto plotą (ne po lygiai kiekvienam butui ir ne pagal gyventojų skaičių).
• Savininkas negali atsisakyti mokėti motyvuodamas tuo, kad jis „nesinaudoja kodu“, „neturi ragelio“ ar „vaikšto pėsčiomis“.

Kas organizuoja darbus?

Už bendrojo naudojimo objektų valdymą ir priežiūrą atsako bendrijos pirmininkas arba namo administratorius. Jų pareiga – organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų techninę priežiūrą, planinius ir neplaninius remontus ^[3]. Gyventojui pastebėjus gedimą, reikia kreiptis į namo valdytoją, kuris iškviečia meistrus, o sąskaitą už atliktus darbus įtraukia į kito mėnesio mokėjimo pranešimus.

Informacija yra rekomendacinio pobūdžio.

Šaltiniai:

[1] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 4.82 straipsnis, 1 dalis.

[2] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 4.82 straipsnis, 3 dalis.

[3] DAUGIABUČIŲ GYVENAMŲJŲ NAMŲ IR KITOS PASKIRTIES PASTATŲ SAVININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 14 straipsnis, 6 dalis.