Vėdinimo angos užtaisymas ar mažinimas virtuvėje: kokios teisinės pasekmės?

Vėdinimo sistema daugiabutyje nėra tik „skylė sienoje“, priklausanti konkrečiam butui. Teisiškai tai yra viso namo inžinerinė sistema, užtikrinanti oro cirkuliaciją visame pastate. Savavališkas kišimasis į šią sistemą pažeidžia ne tik techninius reglamentus, bet ir kaimynų nuosavybės teises.

Vėdinimo šachtos – bendroji nuosavybė

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas aiškiai nustato, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga ^[1]. Tai reiškia, kad vėdinimo kanalai (šachtos), einantys per jūsų butą, teisiškai nepriklauso jums asmeniškai – jie yra visų namo gyventojų bendra nuosavybė. Joks savininkas neturi teisės perduoti ar atlikti veiksmų, dėl kurių bendroji dalinė nuosavybė būtų pažeista ar atskirta nuo buto ^[2].

Draudimas keisti inžinerines sistemas

Statybos techninis reglamentas įpareigoja statinių naudotojus prižiūrėti pastatą taip, kad būtų išlaikytos jo savybės ir jis atitiktų esminius reikalavimus per visą naudojimo trukmę ^[3]. Vėdinimo sistema yra priskiriama prie bendrųjų pastato inžinerinių sistemų, kurių techninė būklė turi būti nuolat stebima ir fiksuojama ^[4].

Bet koks savavališkas vėdinimo angos užtaisymas, mažinimas ar gartraukio prijungimas, visiškai uždarant natūralią trauką, laikomas bendrosios inžinerinės sistemos pažeidimu. Reglamentas aiškiai nurodo, kad būtina reguliariai valyti dulkes ir teršalus nuo vėdinimo sistemų, kas implikuoja, jog sistemos turi būti prieinamos ir funkcionuoti pagal projektą ^[5].

Teisinės pasekmės ir atsakomybė

Jei buto savininkas savavališkai užtaiso ar sumažina vėdinimo angą:

• Pareiga atkurti pradinę padėtį. Kadangi vėdinimo šachta yra bendroji nuosavybė, kiti bendraturčiai (kaimynai) ar namo administratorius turi teisę reikalauti pašalinti bet kokius pažeidimus, net jei jie nesusiję su valdymo netekimu ^[6]. Tai reiškia, kad savininkas privalės savo lėšomis atstatyti vėdinimo angą.
• Žalos atlyginimas. Jei dėl sutrikdytos ventiliacijos kaimynų butuose atsiras pelėsis ar padidės drėgmė, kaltininkas privalės atlyginti padarytus nuostolius, nes asmuo, vykdydamas savo teises, negali pažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų ^[7].
• Saugumo reikalavimų pažeidimas. Vėdinimo kanalai ir vamzdynai turi būti valomi ne rečiau kaip kartą per trejus metus ^[8]. Užtaisę angą, jūs užkertate kelią privalomai priežiūrai ir sukeliate pavojų (pvz., dujų nuotėkio atveju).

Ši informacija yra rekomendacinio pobūdžio ir parengta vadovaujantis pateiktais teisės aktais.

Šaltiniai:

[1] CIVILINIS KODEKSAS, 4.82 straipsnis, 1 dalis.

[2] CIVILINIS KODEKSAS, 4.82 straipsnis, 2 dalis.

[3] STR 1.07.03:2017, 11 punktas.

[4] STR 1.07.03:2017, 53¹ punktas.

[5] STR 1.07.03:2017, 18 punktas.

[6] CIVILINIS KODEKSAS, 4.98 straipsnis.

[7] CIVILINIS KODEKSAS, 4.37 straipsnis, 1 dalis.

[8] STR 1.07.03:2017, 97¹ punktas.