Ar galima vėdinimo ortakius jungti prie senų kanalų?

Sprendžiant klausimą dėl vėdinimo ortakių (pavyzdžiui, gartraukių) jungimo į esamus senus kanalus, būtina vadovautis statinių techninės priežiūros reglamentavimu. Pagrindinė taisyklė – inžinerinės sistemos privalo būti eksploatuojamos taip, kad nebūtų pažeisti projektiniai sprendiniai ir būtų užtikrinta higiena.

Būtina laikytis numatyto oro apykaitos režimo

Teisės aktai nustato griežtą reikalavimą išlaikyti numatytus parametrus. Patalpose būtina palaikyti tokį oro apykaitos režimą, koks jis yra numatytas statinio projekte ir statinių bei konstrukcijų eksploatavimo techniniuose dokumentuose ^[1].

Jeigu senas kanalas yra suprojektuotas natūraliai ventiliacijai, mechaninio ortakio prijungimas gali pakeisti oro judėjimo srautus ir pažeisti projektinius reikalavimus, todėl tokie pakeitimai be projekto korekcijos ar suderinimo gali būti laikomi netinkamu eksploatavimu.

Valymo ir higienos reikalavimai

Seni vėdinimo kanalai dažnai užsiteršia, todėl jų priežiūra yra griežtai reglamentuota. Siekiant užtikrinti sanitarijos ir higienos reikalavimus, vėdinimo kanalai ir vamzdynai turi būti valomi ir dezinfekuojami pagal faktinį poreikį, tačiau tai privaloma atlikti ne rečiau kaip kartą per trejus metus ^[2].

Taip pat nustatyta prievolė reguliariai valyti dulkes, tepalus ir kitokius teršalus nuo vėdinimo sistemų bei įrenginių ^[3]. Savavališkas ortakių prijungimas neturi apsunkinti šių privalomų priežiūros darbų atlikimo.

Draudimas keisti konstrukcijų schemas

Svarbu užtikrinti, kad statiniai ir jų konstrukcijos būtų naudojami nepažeidžiant projektų bei eksploatavimo normų ^[4]. Bet koks inžinerinės sistemos pertvarkymas, kuris neatitinka statinio projekto, gali būti laikomas pažeidimu, ypač jei tai trukdo bendrosios vėdinimo sistemos funkcionavimui daugiabutyje.

Informacija yra rekomendacinio pobūdžio.

Šaltiniai:

[1] STR 1.07.03:2017, 15 punktas.

[2] STR 1.07.03:2017, 97¹ punktas.

[3] STR 1.07.03:2017, 18 punktas.

[4] STR 1.07.03:2017, 12.1 papunktis.