Ką sako Civilinis kodeksas apie bendrosios nuosavybės keitimą?

Atnaujinta: 11/18/58057
Civilinis kodeksas nustato, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų keitimo, valdymo ar naujų objektų sukūrimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, tačiau numato ir išimtis, kada savininkas gali atsisakyti apmokėti nebūtinas išlaidas. - BNR.LT

Daugiabučio namo bendroji dalinė nuosavybė – tai ne tik sienos ir stogas, bet ir inžinerinė įranga, laiptinės bei kitos bendro naudojimo patalpos. Civilinis kodeksas (CK) griežtai reglamentuoja, kad joks savininkas negali savavališkai keisti ar pertvarkyti šio turto – tam būtinas bendruomenės sprendimas [1].

Sprendimų priėmimo tvarka: balsų dauguma

Pagrindinė taisyklė, įtvirtinta Civiliniame kodekse, yra ta, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų objektų sukūrimo, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma [2]. Tai reiškia, kad norint atlikti pakeitimus (pvz., pakeisti laiptinės langus ar modernizuoti šilumos punktą), neužtenka namo pirmininko ar administratoriaus noro – reikia, kad tam pritartų daugiau nei pusė visų savininkų.

Jei į susirinkimą niekas neateina

Įstatymas numato saugiklį situacijoms, kai gyventojai yra pasyvūs. Jeigu į sušauktą susirinkimą nesusirenka pakankamas skaičius savininkų (nėra kvorumo), gali būti šaukiamas pakartotinis susirinkimas. Jame sprendimai gali būti priimami, jei dalyvauja bent 1/4 visų savininkų, o sprendimui priimti užtenka dalyvaujančiųjų balsų daugumos [3].

Kada galima nemokėti už kaimynų sugalvotus pakeitimus?

Nors daugumos sprendimas yra privalomas visiems, Civilinis kodeksas numato labai svarbią išimtį, saugančią savininkus nuo nepagrįstų išlaidų. Buto savininkas neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo, jeigu jos:

  • Nesusijusios su įstatymų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (t. y. nėra būtinosios);
  • Arba dėl jų nebuvo priimtas sprendimas įstatymo nustatyta tvarka [4].

Tai reiškia, kad jei dauguma nusprendžia įrengti prabangius papuošimus laiptinėje (kas nėra būtina namo eksploatacijai), o jūs tam nepritarėte – jūs turite teisę atsisakyti už tai mokėti. Tačiau už būtinąjį remontą (pvz., kiauro stogo taisymą) privalo mokėti visi savininkai proporcingai savo daliai [5].


Šaltiniai:

[1] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 4.82 straipsnis, 1 dalis.

[2] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 4.85 straipsnis, 1 dalis.

[3] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 4.85 straipsnis, 2 dalis.

[4] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 4.83 straipsnis, 4 dalis.

[5] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 4.82 straipsnis, 3 dalis.

Susiję atsakymai