Kietųjų dalelių koncentracija gyvenamojoje aplinkoje: normos ir pavojai sveikatai

Atnaujinta: 11/18/58057
Nors konkrečios kietųjų dalelių koncentracijos normos nustatomos higienos normose, kurios nėra šios apžvalgos dalis, Civilinis kodeksas ir Statybos techninis reglamentas įpareigoja statinių savininkus užtikrinti, kad jų veikla ir statinių būklė nekeltų pavojaus žmonių sveikatai bei nepažeistų kaimynų teisių į švarią aplinką. - BNR.LT

Kietųjų dalelių koncentracija ir oro tarša yra tiesiogiai susijusi su gyvenimo kokybe bei sveikata. Nors specifinės skaitmeninės taršos normos (pvz., kietųjų dalelių KD10 ar KD2,5 ribinės vertės) nėra nustatytos pateiktuose dokumentuose (Civiliniame kodekse, STR ar Bendrijų įstatymuose), šie teisės aktai įtvirtina esminius principus, draudžiančius daryti neigiamą poveikį kaimynams ir aplinkai bei įpareigoja tinkamai prižiūrėti statinius.

Teisė į aplinką be taršos (Imisijos)

Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas gina savininkų teises nuo neleistino kaimynų poveikio. Žemės sklypo ar kito nekilnojamojo daikto savininkas turi teisę reikalauti, kad kaimyniniuose sklypuose nebūtų vykdoma veikla, kuri darytų neigiamą neleistiną poveikį jo aplinkai [1]. Tai apima ir apsaugą nuo taršos.

Įstatymas nurodo, kad savininkas turi teisę reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, net ir nesusijusius su valdymo netekimu [2]. Tai reiškia, kad jei kaimyno veikla (pvz., netinkamas kūrenimas, statybos dulkės) sukelia kietųjų dalelių taršą („dūmus“, „dulkes“ ir pan.), kuri viršija leistinas normas ar trukdo normaliai naudotis savo turtu, savininkas turi teisinį pagrindą reikalauti tai nutraukti.

Statinių priežiūra ir higienos reikalavimai

Statinių naudojimo priežiūrą reglamentuojantis Statybos techninis reglamentas (STR) nustato, kad statinio priežiūros tikslas – užtikrinti statinių esminius reikalavimus per visą ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę bei maksimaliai sumažinti grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai [3].

Vienas iš esminių reikalavimų statiniui yra higiena, sveikata ir aplinkos apsauga. Pagal šį reikalavimą statinys turi būti suprojektuotas ir pastatytas taip, kad nekiltų grėsmė jo naudotojų ar kaimynų higienai ar sveikatai, be kita ko, dėl oro taršos [4]. Tai reiškia, kad:

  • Statinių vėdinimo sistemos turi būti prižiūrimos taip, kad užtikrintų tinkamą oro kokybę patalpose.
  • Dūmtraukiai ir šildymo sistemos turi būti eksploatuojami pagal nustatytus reikalavimus, kad nekeltų pavojaus aplinkai (dūmtraukių priežiūros taisyklės yra privalomos) [5].

Želdynų vaidmuo

Nors Želdynų įrengimo taisyklėse nėra nustatytų oro filtravimo normų, želdiniai atlieka apsauginę funkciją. Taisyklėse reglamentuojami atstumai medžių ir krūmų sodinimui nuo pastatų ir kaimyninių sklypų ribų, siekiant užtikrinti tinkamą sklypų naudojimą ir apsaugą [6]. Tinkamai suformuoti želdiniai gali padėti sulaikyti dalį kietųjų dalelių ir dulkių.

Svarbu: Konkrečios ribinės kietųjų dalelių (KD) koncentracijos vertės yra nustatomos higienos normose (HN), kurios nėra įtrauktos į šio atsakymo šaltinių sąrašą, todėl tikslūs skaičiai čia nepateikiami.


Šaltiniai:

[1] CIVILINIS KODEKSAS, 4.99 straipsnis.

[2] CIVILINIS KODEKSAS, 4.98 straipsnis.

[3] STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka...“, 11 punktas.

[4] STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka...“, 17 priedas, 1 lentelė (3 punktas).

[5] STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka...“, 31 punktas.

[6] ŽELDYNŲ ĮRENGIMO IR ŽELDINIŲ VEISIMO TAISYKLĖS, 5 punktas.

Informacija yra rekomendacinio pobūdžio.

Susiję atsakymai