Suodžių gaisras kamine: koks pavojus kyla stogui ir kaip to išvengti?
Netvarkingas dūmtraukis yra viena dažniausių gaisrų priežasčių, galinčių sukelti didelę žalą ne tik šildymo sistemai, bet ir viso pastato stogui. Teisės aktai aiškiai reglamentuoja, kad už statinio (tiek sodo namo, tiek daugiabučio) techninę būklę atsako jo naudotojas, kuris privalo organizuoti nuolatinę priežiūrą [1].
Teisinė atsakomybė už kamino būklę
Lietuvos Respublikos teisės aktai nustato, kad pastatų savininkai ar jų įgalioti asmenys privalo naudoti statinį taip, kad būtų išlaikytos jo savybės, atitinkančios esminius reikalavimus, įskaitant gaisrinę saugą. Daugiabučių namų atveju, butų ir kitų patalpų savininkai privalo tinkamai valdyti ir prižiūrėti bendrojo naudojimo objektus (kurie apima ir bendrąsias inžinerines sistemas, tokias kaip dūmtraukiai) [2].
Tai reiškia, kad neužtenka tik kūrenti krosnį – būtina užtikrinti, kad dūmtraukiai būtų techniškai tvarkingi ir nekeltų pavojaus aplinkinėms konstrukcijoms.
Kaip reglamentuojama priežiūra ir prevencija?
Norint išvengti nelaimės, būtina vadovautis Statybos techniniu reglamentu (STR 1.07.03:2017), kuris nustato privalomą statinių techninę priežiūrą. Ji susideda iš dviejų pagrindinių dalių:
- Nuolatiniai stebėjimai: Privaloma vizualiai tikrinti pagrindines statinio konstrukcijas ir inžinerinę įrangą, fiksuojant pastebėtus defektus [3].
- Periodinės apžiūros: Statinio techninis prižiūrėtojas privalo atlikti kasmetines apžiūras (prieš šildymo sezoną ir po jo), kurių metu įvertinama bendra statinio būklė [4].
Jei apžiūros metu nustatoma, kad dūmtraukis yra užsikimšęs suodžiais, įtrūkęs ar kitaip pažeistas, tai laikoma defektu, kurį privaloma pašalinti nedelsiant, kad būtų išvengta avarijos grėsmės.
Pavojus stogo konstrukcijoms
Kilus suodžių gaisrui, temperatūra dūmtraukyje gali pakilti virš 1000°C. Jei dūmtraukis yra netvarkingas (pvz., su įtrūkimais) arba netinkamai izoliuotas nuo degių stogo konstrukcijų, gaisras gali persimesti į stogą. Statybos techninis reglamentas įpareigoja užtikrinti, kad statinio naudojimas nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai [5].
Ką daryti?
Siekiant teisiškai ir techniškai apsaugoti turtą:
- Paskirkite techninį prižiūrėtoją: Daugiabučiuose tai atlieka administratorius arba bendrija, sodo namuose – savininkas atsako pats, tačiau rekomenduojama samdyti specialistą sudėtingesnių sistemų vertinimui.
- Fiksuokite būklę žurnale: Visi apžiūrų rezultatai ir nustatyti dūmtraukio defektai turi būti įrašyti į Statinio techninės priežiūros žurnalą [6].
- Šalinkite defektus: Radus suodžių sankaupas ar įtrūkimus, būtina organizuoti remonto ar valymo darbus.
Straipsnyje pateikta informacija yra rekomendacinio pobūdžio.
Šaltiniai:
[1] STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka“, 3 punktas.
[2] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 4.83 straipsnis, 3 dalis.
[3] STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka“, 95 punktas.
[4] STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka“, 96 punktas.
[5] STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka“, 88.1 punktas.
[6] STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka“, 101 punktas.
Susiję atsakymai
- Ar galima įsirengti židinį ir kaminą daugiabučio viršutiniame aukšte?
- Apšiltinto stogo ventiliaciniai kaminėliai: kodėl jie būtini stogo ilgaamžiškumui?
- Ar privaloma dūmų detektorių įrengti kiekviename kambaryje?
- Stogo keitimas sodo name be statybos leidimo: kada tai įmanoma?
- Kaminų indėklai ir ventiliacijos kaminėlių montavimas
- Gaisrinis audeklas ir dūmų detektoriai bendrose patalpose
- Gaisras sodo namelyje: pirmieji veiksmai ir gesinimo taisyklės