Teisiniai ginčų pagrindai bendrijose: dėl ko dažniausiai kyla konfliktai?

Nors pateiktuose dokumentuose nėra konkrečių teismo nutarčių aprašymų, galiojantys įstatymai aiškiai apibrėžia sritis, kuriose sprendimai yra privalomi, o ginčai dėl jų – sprendžiami teismine tvarka. Daugiabučių namų savininkų bendrijose (DNSB) ir sodininkų bendrijose (SB) konfliktai dažniausiai kyla, kai pažeidžiamos procedūrinės taisyklės arba nuosavybės teisės.

1. Ginčai dėl susirinkimų sprendimų teisėtumo

Vienas dažniausių teisinių ginčų objektų – bendrijos narių susirinkimų priimtų sprendimų užginčijimas. Įstatymai griežtai reglamentuoja, kad visi bendrijos valdymo organų ar narių susirinkimo sprendimai yra privalomi visiems savininkams, tačiau jie gali būti skundžiami teismui.

• Daugiabučiuose: Butų ir kitų patalpų savininkai turi teisę apskųsti bendrijos valdymo organų ar susirinkimo sprendimus, jei jie prieštarauja įstatymams. Ieškinį dėl sprendimo panaikinimo galima pateikti per 6 mėnesius nuo dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie sprendimą ^[1].
• Sodininkų bendrijose: Ginčai tarp sodininkų bendrijos narių, kitų asmenų ir valdymo organų taip pat sprendžiami teisme, jei nepavyksta susitarti taikiai ^[2]. Civilinis kodeksas numato, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti pripažinti negaliojančiais, jei jie prieštarauja steigimo dokumentams ar įstatymams ^[3].

2. Finansiniai ginčai ir privalomosios įmokos

Teisiniai ginčai dažnai kyla dėl bendrojo naudojimo objektų išlaikymo mokesčių. Savininkai kartais atsisako mokėti motyvuodami, kad nenaudoja tam tikro turto (pvz., lifto pirmame aukšte ar bendro kelio sode), tačiau įstatymai numato solidarią atsakomybę.

Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas ^[4]. Jei savininkas nevykdo šių prievolių, bendrija turi teisinį pagrindą kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo.

3. Statybos ir ribų pažeidimai soduose

Sodininkų bendrijose specifinė ginčų kategorija yra susijusi su statybomis ir sklypų ribomis. Dažnai nesilaikoma reglamentuotų atstumų iki kaimyninio sklypo ribos.

Statinių atstumai

Sodo sklype pastatai turi būti statomi ne mažesniu kaip 3 metrų atstumu nuo sklypo ribos, o inžineriniai statiniai (pvz., tvoros) – mažesniais atstumais, tačiau tam tikrais atvejais būtinas rašytinis kaimyno sutikimas ^[5]. Be tokio sutikimo pastatyti statiniai yra dažnas teisminių ginčų objektas, reikalaujant juos nugriauti ar perkelti.

Želdinių atstumai

Ginčai kyla ir dėl medžių bei krūmų, sodinamų per arti kaimynų sklypo. Teisės aktai nustato konkrečius mažiausius leistinus atstumus:

• Krūmai ir gyvatvorės (iki 2 m aukščio) – ne arčiau kaip 1 m nuo ribos ^[6].
• Medžiai (priklausomai nuo aukščio) – nuo 1 m iki 5 m atstumu nuo ribos ^[6].

Ką daryti kilus ginčui?

Prieš kreipiantis į teismą, rekomenduojama ginčą bandyti spręsti bendrijos viduje (pvz., Ginčų sprendimo komisijoje, jei tokia yra). Tačiau nepavykus rasti kompromiso, būtina atkreipti dėmesį į ieškinio senaties terminus (pvz., 6 mėn. susirinkimų sprendimams apskųsti) ^[1].

Straipsnyje pateikta informacija yra rekomendacinio pobūdžio.

Šaltiniai:

[1] DAUGIABUČIŲ GYVENAMŲJŲ NAMŲ IR KITOS PASKIRTIES PASTATŲ SAVININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 11 straipsnis, 10 dalis.

[2] SODININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 27 straipsnis.

[3] CIVILINIS KODEKSAS, 2.82 straipsnis, 4 dalis.

[4] CIVILINIS KODEKSAS, 4.82 straipsnis, 3 dalis.

[5] SODININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 6 straipsnis, 4 dalies 1 punktas.

[6] ŽELDYNŲ ĮRENGIMO IR ŽELDINIŲ VEISIMO TAISYKLĖS, Priedas (Mažiausi leistini atstumai iki kaimyninio sklypo ribos).