Dovanojimo sutartis sodo sklypui: notaro mokesčiai ir GPM

Sodo sklypo dovanojimas yra teisinis sandoris, kurio metu savininkas (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą kitam asmeniui (apdovanotajam). Kadangi sodo sklypas yra nekilnojamasis turtas, šiam procesui taikomi griežti formos reikalavimai, nustatyti Civiliniame kodekse, siekiant užtikrinti sandorio teisėtumą ir šalių interesų apsaugą.

Privaloma notarinė sutarties forma

Lietuvos teisės aktai numato, kad nekilnojamojo daikto (šiuo atveju – sodo sklypo ir jame esančių statinių) dovanojimo sutartis privalo būti notarinės formos ^[1]. Tai reiškia, kad paprasto raštiško susitarimo tarp šalių nepakanka – sutartį privalo patvirtinti notaras.

Nesilaikant įstatymo reikalaujamos notarinės formos, dovanojimo sutartis tampa negaliojančia. Notaras patikrina sandorio šalių tapatybę, veiksnumą ir valią, taip pat užtikrina, kad dovanojamas turtas neturi apribojimų, trukdančių perleidimui.

Sutarties sudarymo išlaidos

Nors dovanojimas yra neatlygintinis sandoris (apdovanotasis nemoka už patį turtą) ^[2], paties sandorio įforminimas kainuoja. Civilinis kodeksas numato taisyklę dėl šių išlaidų paskirstymo:

• Dovanojimo sutarties sudarymo ir įvykdymo išlaidas apmoka dovanotojas, nebent šalys sutartyje susitaria kitaip ^[3].

Tai reiškia, kad šalys gali laisvai susitarti, jog notaro mokesčius sumokės apdovanotasis arba išlaidos bus dalijamos pusiau.

Nuosavybės teisės perėjimas

Svarbu suprasti, kad nuosavybės teisė į dovanotą sodo sklypą pereina ne nuo sutarties pasirašymo momento, o nuo turto perdavimo apdovanotajam ^[4]. Nekilnojamojo turto atveju sutartis taip pat turi būti įregistruota viešame registre (Registrų centre), kad ji galiotų tretiesiems asmenims.

Pastaba dėl mokesčių dydžių

Informacija apie konkrečius notaro įkainių procentinius dydžius bei Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifus (pvz., priklausomai nuo giminystės ryšio) yra reglamentuojama specialiuosiuose mokestiniuose įstatymuose, kurie nėra įtraukti į šio straipsnio rengimui naudotą duomenų bazę (Civilinį kodeksą, Sodininkų bendrijų įstatymą ir kt.), todėl šiame tekste pateikiami tik Civiliniame kodekse nustatyti bendrieji principai.

Ši informacija yra rekomendacinio pobūdžio.

Šaltiniai:

[1] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 6.469 straipsnis, 2 dalis.

[2] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 6.465 straipsnis, 1 dalis.

[3] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 6.468 straipsnis.

[4] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 6.470 straipsnis, 1 dalis.