Paveldėjimo teisė į sodo namą neturint dokumentų: ką daryti?
Situacija, kai mirus artimajam paaiškėja, kad sodo namas neturi teisinės registracijos dokumentų, yra gana dažna. Teisiškai toks statinys neegzistuoja kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, todėl jo negalima tiesiogiai įrašyti į paveldėjimo teisės liudijimą. Tačiau tai nereiškia, kad turtas prarandamas – paveldėjimo procesas vyksta per žemės sklypo nuosavybės teisių perėmimą.
1. Paveldėjimo objektas – žemės sklypas
Lietuvos teisė numato, kad žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso ir ant žemės esantys statiniai, jei įstatymai ar sutartys nenustato kitaip [1]. Todėl, jei sodo namas nėra įregistruotas, juridiškai jis yra traktuojamas kaip žemės sklypo priklausinys arba statybinių medžiagų visuma. Svarbiausias žingsnis – laiku priimti žemės sklypo palikimą.
Norint paveldėti turtą (šiuo atveju – žemės sklypą su jame esančiu namu), įpėdinis turi kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos [2].
2. Sodo namo statusas ir registracija
Sodo namas yra apibrėžiamas kaip nesudėtingas poilsiui skirtas statinys, esantis sodo sklype [3]. Neturint namo dokumentų, notaras išduos paveldėjimo teisės liudijimą tik žemės sklypus. Tapęs oficialiu žemės savininku, įpėdinis įgyja teisę įteisinti ir statinį.
Veiksmų eiga legalizuojant statinį:
- Žemės paveldėjimas. Pirmiausia notaras išduoda paveldėjimo teisės liudijimą į žemės sklypą, kurį įpėdinis įregistruoja savo vardu Nekilnojamojo turto registre.
- Kadastriniai matavimai. Naujasis savininkas turi užsakyti sodo namo kadastrinius matavimus, kad būtų suformuota statinio kadastro duomenų byla.
- Statybos užbaigimas. Sodininkų bendrijose sodo namą (iki 80 kv. m) galima statyti supaprastinta tvarka nerengiant detaliųjų projektų, jei nepažeidžiami trečiųjų asmenų interesai [4]. Savininkas turi užpildyti deklaraciją apie statybos užbaigimą.
- Registracija. Su deklaracija ir kadastro duomenų byla kreipiamasi į Registrų centrą, kad sodo namas būtų įregistruotas jau naujojo savininko (įpėdinio) vardu.
3. Privalomumas registruoti daiktines teises
Svarbu suprasti, kad nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą (šiuo atveju – įteisintą sodo namą) ir daiktinės teisės į jį turi būti registruojamos viešame registre [5]. Tik įregistravus statinį, juo galima pilnavertiškai disponuoti (parduoti, dovanoti ar įkeisti).
Šaltiniai:
[1] CIVILINIS KODEKSAS, 4.40 straipsnis.
[2] CIVILINIS KODEKSAS, 5.50 straipsnis.
[3] SODININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 2 straipsnis, 8 dalis.
[4] SODININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 6 straipsnis, 9 dalis.
[5] CIVILINIS KODEKSAS, 4.253 straipsnis.
Straipsnyje pateikta informacija yra rekomendacinio pobūdžio.
Susiję atsakymai
- Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas: terminai ir procedūros
- Statybos užbaigimo deklaracija: kaip ją teisingai užpildyti?
- Kaip įteisinti savavališką statybą sodo bendrijoje be teismo įsikišimo?
- Unikalus numeris sodo namui: suteikimo procedūra ir reikalingi dokumentai
- Kadastriniai matavimai sode: kada jie tampa privalomi?
- Kaip įteisinti sodo namą, statytą be dokumentų prieš 30 metų?