Ar reikia atskiro įėjimo komercijai DNSB name?
Norint daugiabučiame name vykdyti komercinę veiklą, dažnai kyla būtinybė įsirengti atskirą įėjimą tiesiai iš lauko, kad nebūtų naudojamasi bendra laiptine. Teisiškai tokio įėjimo įrengimas yra laikomas pastato išorinių sienų (fasado) bei žemės sklypo naudojimu ar pertvarkymu. Kadangi šie objektai priklauso visiems namo savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise [1], įėjimo įrengimas nėra vien tik patalpų savininko asmeninis reikalas.
Bendrojo naudojimo objektų pertvarkymas
Daugiabučio namo pagrindinės konstrukcijos (sienos, pamatai), bendrojo naudojimo patalpos ir inžinerinė įranga yra visų butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė [2]. Todėl, norint iškirsti angą išorinėje sienoje (fasade) ir įrengti laiptus ant bendro žemės sklypo, būtina gauti kitų savininkų sutikimą. Be kitų savininkų žinios ir pritarimo ardyti ar keisti bendras konstrukcijas yra draudžiama.
Sprendimų priėmimo tvarka
Sprendimas dėl bendrojo naudojimo objektų (šiuo atveju – sienų ir žemės) pertvarkymo ir disponavimo jais priimamas butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip [3]. Tai reiškia, kad norint įsirengti atskirą įėjimą, reikia organizuoti balsavimą ir gauti daugiau nei 50 proc. visų savininkų pritarimą.
Kaimynų teisių apsauga
Net ir turint daugumos pritarimą, būtina užtikrinti, kad komercinė veikla ir atskiras įėjimas nepažeistų kitų patalpų savininkų teisių ir teisėtų interesų (pvz., dėl triukšmo, higienos normų) [4]. Jei sprendimas pažeidžia kitų savininkų teises, jie gali jį ginčyti teisme.
Šaltiniai:
[1] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 4.82 straipsnis, 1 dalis.
[2] LIETUVOS RESPUBLIKOS DAUGIABUČIŲ GYVENAMŲJŲ NAMŲ IR KITOS PASKIRTIES PASTATŲ SAVININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 2 straipsnis, 15 dalis.
[3] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 4.85 straipsnis, 1 dalis.
[4] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 4.83 straipsnis, 3 dalis.