Ar galima pasitikėti DNSB kaimynu paliekant raktus?

Nors raktų palikimas kaimynui atrodo kaip paprastas buitinis susitarimas, teisiškai tai sukuria rimtus įsipareigojimus. Vadovaujantis Civiliniu kodeksu, toks veiksmas laikomas žodine pasaugos arba pavedimo sutartimi, kuri įpareigoja kaimyną saugoti jam patikėtą daiktą ^[1].

Teisinis susitarimo pobūdis

Net ir nesurašius jokio dokumento, perdavus raktus įvyksta sandoris. Pagal įstatymą, pasaugos sutartimi saugotojas (kaimynas) įsipareigoja saugoti davėjo (jūsų) perduotą kilnojamąjį daiktą ir grąžinti jį išsaugotą ^[1]. Tai reiškia, kad kaimynas negali elgtis su raktais neatsakingai ar perduoti jų tretiesiems asmenims be jūsų sutikimo.

Kaimyno atsakomybė už žalą

Didžiausia rizika kyla dėl galimos žalos. Jei kaimynas raktus pamestų arba jais pasinaudojęs kas nors kitas patektų į butą, kaimynui grėstų civilinė atsakomybė. Įstatymas numato, kad kiekvienas asmuo privalo elgtis taip, kad savo veiksmais nepadarytų žalos kitiems, o padaręs žalą – ją atlyginti ^[1]. Todėl „pasitikėjimas“ čia turi konkrečią finansinę išraišką.

Raktų nuo bendrojo naudojimo patalpų perdavimas

Jei kaimynui perduodami ne buto, o bendrojo naudojimo patalpų (pvz., rūsio, palėpės, šilumos punkto) raktai, situacija keičiasi. Pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymą, bendrojo naudojimo objektus valdo ir prižiūri bendrija arba administratorius ^[2]. Patekimas į technines patalpas dažnai yra ribojamas saugumo sumetimais, todėl savavališkas raktų kopijavimas ir dalinimas kaimynams gali pažeisti namo vidaus tvarkos taisykles.

Informacija yra rekomendacinio pobūdžio.

Šaltiniai:

[1] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO PATVIRTINIMO, ĮSIGALIOJIMO IR ĮGYVENDINIMO ĮSTATYMAS, 6.263, 6.830 straipsniai.

[2] LIETUVOS RESPUBLIKOS DAUGIABUČIŲ GYVENAMŲJŲ NAMŲ IR KITOS PASKIRTIES PASTATŲ SAVININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 14 straipsnis.