Ką daryti, jei DNSB kaimynas užliejo butą?

Atnaujinta: 11/17/58057
Įvykus užliejimui daugiabučiame name, pirmiausia būtina nutraukti vandens tiekimą ir nedelsiant fiksuoti įvykio faktą bei padarytą žalą surašant aktą su namo administratoriumi ar pirmininku, kad būtų galima nustatyti kaltininką (kaimyną ar bendriją) ir reikalauti nuostolių atlyginimo. - BNR.LT

Civilinis kodeksas nustato bendrąją pareigą visiems asmenims elgtis taip, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitiems asmenims [1]. Užliejimo atveju svarbiausia yra operatyviai sustabdyti avariją ir tinkamai įforminti įvykio aplinkybes, nes nuo to priklausys žalos atlyginimo sėkmė.

Pirminiai veiksmai ir fakto fiksavimas

Pastebėjus užliejimą, būtina imtis skubių priemonių žalai sumažinti. Namo techninis prižiūrėtojas, administratorius ar bendrijos pirmininkas, gavęs pranešimą apie avarinę būklę (pvz., trūkusį vamzdį), privalo nedelsdamas imtis veiksmų, apsaugančių žmones, aplinką ir statinį [2].

Labai svarbu oficialiai užfiksuoti užliejimo faktą. Statybos techninis reglamentas numato, kad statinio apžiūrų metu pastebėti defektai (šiuo atveju – avarija ir jos padariniai) turi būti aprašyti ir registruojami statinio techninės priežiūros dokumentuose, pavyzdžiui, techninės priežiūros žurnale arba surašant apžiūros aktą [3]. Šis dokumentas (aktas) yra pagrindinis įrodymas, kuriame nurodoma avarijos priežastis (iš kur bėgo vanduo) ir sugadintas turtas.

Kaltininko nustatymas

Žalą privalo atlyginti tas asmuo, kuris yra atsakingas už inžinerinę įrangą, tapusią avarijos priežastimi. Atsakomybė skirstoma pagal tai, ar trūkęs vamzdis yra bendrojo naudojimo, ar asmeninė nuosavybė:

  • Kaimyno atsakomybė. Jei vanduo bėga iš kaimyno bute esančių įrenginių (pvz., trūko lanksti žarnelė, neužsuktas čiaupas, sugedusi skalbimo mašina), už žalą atsako kaimynas. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos elgtis rūpestingai [4]. Be to, statinių (butų) savininkai privalo atlyginti žalą, padarytą dėl jų valdomų pastatų trūkumų [5].
  • Bendrijos atsakomybė. Jei trūko bendrojo naudojimo vamzdis (pvz., pagrindinis stovas iki pirmojo ventilio bute), atsakomybė tenka bendrijai (visiems savininkams), nes tai yra bendrosios dalinės nuosavybės objektas [6]. Bendrosios pastato inžinerinės sistemos (vamzdynai, radiatoriai ir kt., jei jie nepriklauso atskiriems savininkams) yra valdomos bendrai [7].

Žalos atlyginimas

Nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti visiško nuostolių atlyginimo [8]. Tai apima turto netekimą arba sužalojimą (remonto išlaidas) bei kitas protingas išlaidas (pvz., turto vertinimo, džiovinimo išlaidas) [9]. Jei kaimynas geranoriškai žalos neatlygina, ginčas sprendžiamas teisme, remiantis surašytu faktinių aplinkybių konstatavimo aktu ir žalos įvertinimo sąmata.

Straipsnyje pateikta informacija yra rekomendacinio pobūdžio.

Šaltiniai:

[1] CIVILINIS KODEKSAS, 6.263 straipsnis, 1 dalis.

[2] STATYBOS TECHNINIS REGLAMENTAS STR 1.07.03:2017, 47 punktas.

[3] STATYBOS TECHNINIS REGLAMENTAS STR 1.07.03:2017, 44 punktas.

[4] CIVILINIS KODEKSAS, 6.246 straipsnis, 1 dalis.

[5] CIVILINIS KODEKSAS, 6.266 straipsnis, 1 dalis.

[6] CIVILINIS KODEKSAS, 4.82 straipsnis, 1 dalis.

[7] DAUGIABUČIŲ GYVENAMŲJŲ NAMŲ IR KITOS PASKIRTIES PASTATŲ SAVININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 2 straipsnis, 15 dalis.

[8] CIVILINIS KODEKSAS, 6.251 straipsnis, 1 dalis.

[9] CIVILINIS KODEKSAS, 6.249 straipsnis, 1 dalis.

Susiję atsakymai