Ar sulaikymo teisė galioja DNSB buto raktams?
Daiktų sulaikymo teisė yra numatyta įstatymuose kaip priemonė užtikrinti skolos grąžinimą, tačiau daugiabučių bendrijų (DNSB) santykiuose su butų savininkais ji turi griežtas ribas. Bendrija negali savavališkai sulaikyti buto raktų ar riboti pateikimo į butą, siekdama priversti savininką apmokėti sąskaitas už komunalines paslaugas, renovaciją ar kitus mokesčius. Toks veiksmas dažniausiai traktuojamas kaip savininko teisių pažeidimas.
Nuosavybės neliečiamumo principas
Pagal Lietuvos teisės aktus, buto savininkas turi išimtinę teisę valdyti, naudoti jam priklausantį daiktą (butą) ir juo disponuoti savo nuožiūra [1]. Raktų sulaikymas tiesiogiai užkerta kelią savininkui įgyvendinti šią teisę.
Civilinis kodeksas griežtai nurodo, kad niekas negali paimti iš savininko nuosavybės prievarta ar trukdyti ja naudotis, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus [2]. Skola bendrijai nėra įstatyminis pagrindas fiziškai blokuoti savininko patekimą į jo būstą.
Kodėl sulaikymo teisė šiuo atveju negalioja?
Nors Civilinis kodeksas numato sulaikymo teisę (teisę sulaikyti svetimą daiktą, kol bus patenkintas reikalavimas) [3], ji DNSB ir buto savininko santykiuose dėl raktų paprastai negali būti taikoma dėl šių priežasčių:
- Neteisėtas valdymas: Sulaikymo teisę gali įgyvendinti tik teisėtas daikto valdytojas. Bendrija valdo bendrojo naudojimo objektus, bet ji nėra privačių butų valdytoja. Jei bendrija turi buto raktus (pvz., po vamzdynų keitimo) ir atsisako juos grąžinti, ji tampa neteisėtu valdytoju.
- Draudimas sulaikyti neteisėtai gautą daiktą: Įstatymas numato, kad sulaikymo teisė negali būti įgyvendinama, jeigu daiktą kreditorius valdo neteisėtai [4]. Raktų negrąžinimas prieš savininko valią yra neteisėtas veiksmas.
Rekomenduojami veiksmai
Jei bendrija ar jos pirmininkas atsisako grąžinti raktus reikalaudami padengti skolą:
- Raštu pareikalaukite nedelsiant grąžinti raktus, nurodydami, kad toks veiksmas pažeidžia jūsų nuosavybės teises [5].
- Jei raktai negrąžinami, turite teisę kviesti policiją dėl savavaldžiavimo arba kreiptis į teismą reikalaujant pašalinti pažeidimus bei atlyginti žalą.
- Skolos klausimus bendrija privalo spręsti civilizuotai – kreipdamasi į teismą dėl skolos priteisimo, o ne fizinėmis prievartos priemonėmis.
Informacija yra rekomendacinio pobūdžio. Kilus ginčui, būtina vertinti konkrečias faktines aplinkybes.
Šaltiniai:
[1] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 4.37 straipsnio 1 dalis.
[2] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 4.93 straipsnio 1-2 dalys.
[3] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 4.229 straipsnio 1 dalis.
[4] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 4.230 straipsnio 1 dalis.
[5] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 4.98 straipsnis.