Ar DNSB bendrija atsako už pavogtus daiktus?

Atnaujinta: 11/17/58057
Bendrija tiesiogiai neatsako už privačių daiktų vagystes, nebent žala atsirado dėl jos neveikimo ar netinkamos bendrojo naudojimo objektų priežiūros. - BNR.LT

Daugiabučių namų savininkų bendrija (DNSB) iš esmės nėra saugos tarnyba ar draudimo bendrovė. Pagrindinė bendrijos funkcija yra bendrojo naudojimo objektų valdymas ir priežiūra, o ne privačių gyventojų daiktų apsauga. Visgi, egzistuoja teisiniai niuansai, kuomet atsakomybė gali kilti dėl bendrijos aplaidumo.

Bendrijos paskirtis ir atsakomybės ribos

Pagal galiojančius teisės aktus, bendrija yra steigiama tam, kad įgyvendintų butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, susijusias su bendrojo naudojimo objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra [1].

Tai reiškia, kad bendrijos atsakomybė apsiriboja pastato konstrukcijomis, inžinerinėmis sistemomis (vamzdynais, elektros instaliacija bendrose patalpose) ir bendrosiomis patalpomis (laiptinėmis, koridoriais, stogais). Įstatymas nenumato bendrijos pareigos saugoti privačią savininkų nuosavybę (dviračius, vežimėlius, baldus), paliktą šiose bendrose patalpose.

Kada bendrijai gali kilti atsakomybė?

Nors tiesiogiai už vagystę atsako vagis, bendrija gali būti patraukta atsakomybėn civiline tvarka, jei įrodoma, kad vagystė įvyko dėl bendrijos (ar jos valdymo organų) neteisėtų veiksmų arba neveikimo [2].

Civilinė atsakomybė gali kilti šiais atvejais:

  • Netinkama techninė priežiūra: Statybos techninis reglamentas įpareigoja statinio naudotoją (šiuo atveju – bendriją) organizuoti nuolatinę statinio priežiūrą [3]. Pavyzdžiui, jei lauko durų spyna buvo sugadinta, apie tai buvo pranešta pirmininkui, tačiau ji ilgą laiką nebuvo sutaisyta, ir dėl to vagys lengvai pateko į patalpas, bendrijai gali tekti dalinė atsakomybė už atsiradusią žalą.
  • Sutarčių nevykdymas: Jei bendrija yra sudariusi specifinę sutartį su saugos tarnyba arba pati prisiėmusi įsipareigojimą (pvz., įstatuose ar susirinkimo sprendimu) užtikrinti turto apsaugą ir rinkusi už tai mokesčius.

Daiktų laikymas bendrose patalpose

Svarbu suprasti, kad palikdami daiktus laiptinėse ar rūsių koridoriuose, savininkai patys prisiima riziką. Civilinis kodeksas numato, kad žala, atsiradusi dėl paties asmens didelio neatsargumo, gali būti priežastis visiškai ar iš dalies atleisti atsakovą (bendriją) nuo civilinės atsakomybės. Be to, daiktų laikymas laiptinėse dažnai trukdo praėjimams ir pažeidžia bendrąsias naudojimo taisykles.

Ką daryti nukentėjus?

  1. Kreiptis į policiją dėl vagystės fakto.
  2. Jei įtariate bendrijos aplaidumą (pvz., neveikiančios kameros, kurios turėjo veikti, arba neužrakinamos durys), rinkite įrodymus apie gedimų registravimą.
  3. Kreipkitės į draudimo bendrovę, jei turtas buvo draustas.

Informacija yra rekomendacinio pobūdžio.

Šaltiniai:

[1] DAUGIABUČIŲ GYVENAMŲJŲ NAMŲ IR KITOS PASKIRTIES PASTATŲ SAVININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 3 straipsnis, 1 dalis.

[2] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 6.246 straipsnis, 6.263 straipsnis.

[3] STR 1.07.03:2017 „STATINIŲ TECHNINĖS IR NAUDOJIMO PRIEŽIŪROS TVARKA“, 3 punktas, 44 punktas.

Susiję atsakymai