Vandeninis grindinis šildymas nuo „gyvatuko“: kodėl tai draudžiama ir kokios baudos?

Atnaujinta: 11/18/58057
Vandeninis grindinis šildymas nuo karšto vandens cirkuliacinės linijos yra draudžiamas, nes tai pažeidžia bendrosios inžinerinės sistemos vientisumą bei kaimynų interesus, o už tokį pažeidimą gresia prievolė atlyginti žalą ir savo lėšomis atstatyti sistemą į pradinę padėtį. - BNR.LT

Daugiabučių namų gyventojai, siekdami didesnio komforto vonios kambaryje, neretai svarsto galimybę įsirengti vandeninį grindinį šildymą, prijungiant jį prie vadinamojo „gyvatuko“ (karšto vandens cirkuliacinio stovo). Nors techniškai tai įmanoma, teisiniu ir inžineriniu požiūriu tokie veiksmai yra griežtai draudžiami be suderinto projekto ir bendrasavininkų sutikimo [1]. Tai laikoma neteisėtu kišimusi į bendrąsias pastato inžinerines sistemas.

Kodėl tai draudžiama?

Pagrindinė draudimo priežastis – inžinerinių sistemų išbalansavimas ir kaimynų teisių pažeidimas. Karšto vandens sistema (kurios dalis yra „gyvatukas“) yra suprojektuota taip, kad vanduo nuolat cirkuliuotų ir būtų karštas visuose butuose. Prijungus grindinį šildymą:

  • Padidėja pasipriešinimas sistemoje: Cirkuliacija sulėtėja, todėl kaimynams tenka ilgiau nuleidinėti vandenį, kol jis tampa karštas.
  • Atšąla vanduo: Grindų kontūras veikia kaip didelis radiatorius, kuris atima žymiai daugiau šilumos nei numatyta projekte. Dėl to kaimynus pasiekia nebe karštas, o tik drungnas vanduo, taip pažeidžiant jų teisėtus interesus [2].
  • Pažeidžiama bendroji nuosavybė: Pastato inžinerinės sistemos (vamzdynai, stovai) yra visų butų savininkų bendroji dalinė nuosavybė [3]. Joks savininkas neturi teisės be kitų bendrasavininkų sutikimo ir projekto keisti bendro naudojimo objektų ar trukdyti jais naudotis kitiems [4].

Teisinės pasekmės ir baudos

Neteisėtai įsirengus grindinį šildymą nuo „gyvatuko“, savininkui tenka atsakomybė už padarytą žalą ir sistemos sugadinimą. Nors dažniausiai kalbama apie pinigines baudas, didžiausi finansiniai nuostoliai susiję su prievole atstatyti sistemą.

Civilinė atsakomybė ir žalos atlyginimas

Civilinis kodeksas numato, kad asmuo, neteisėtais veiksmais padaręs žalą (šiuo atveju – sugadinęs bendrą inžinerinę sistemą ar pabloginęs sąlygas kaimynams), privalo ją visiškai atlyginti [5]. Tai reiškia, kad:

  • Privalomas atstatymas: Savininkas gali būti įpareigotas savo lėšomis išardyti nelegaliai įrengtą grindinį šildymą ir atstatyti vonios kambarį į pradinę padėtį (grąžinti standartinį „gyvatuką“) [6].
  • Nuostolių kompensavimas: Jei dėl sistemos išbalansavimo kaimynai patyrė nepatogumų ar bendrija turėjo išlaidų (pvz., ekspertizėms, avarijų likvidavimui), kaltininkas privalo šias išlaidas padengti.

Draudimas naudotis

Statybos techninis reglamentas numato, kad statiniu (ar jo dalimi, šiuo atveju – inžinerine sistema), kuris pastatytas ar pertvarkytas savavališkai, naudotis draudžiama [7]. Tai reiškia, kad nustačius pažeidimą, prižiūrinčios institucijos gali pareikalauti nedelsiant nutraukti tokios šildymo sistemos eksploataciją.

Informacija yra rekomendacinio pobūdžio.

Šaltiniai:

[1] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 4.85 straipsnis, 1 dalis.
[2] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 4.83 straipsnis, 3 dalis.
[3] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 4.82 straipsnis, 1 dalis.
[4] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 4.83 straipsnis, 2 dalies 1 punktas.
[5] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 6.263 straipsnis, 2 dalis.
[6] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 4.103 straipsnis, 3 dalis.
[7] STATYBOS TECHNINIS REGLAMENTAS STR 1.07.03:2017, 312 punktas.

Susiję atsakymai