Automatinis oro išleidėjas šildymo sistemoje

Automatiniai oro išleidėjai (dar vadinami nuorintojais) yra kritiniai šildymo sistemos elementai, dažniausiai montuojami viršutiniuose pastato aukštuose arba techninėse patalpose. Teisiškai šie įrenginiai yra priskiriami bendrojo naudojimo inžinerinei įrangai, nes jie užtikrina visos sistemos, o ne tik atskiro buto, funkcionavimą ^[1].

Nuosavybės statusas

Pagal galiojančius teisės aktus, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektais laikoma bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga (įskaitant namo šildymo sistemos mazgus) ^[1]. Net jei oro išleidėjas fiziškai yra sumontuotas privačiame bute (pavyzdžiui, ant stovo viršaus viršutiniame aukšte), jis išlieka bendroji dalinė visų namo savininkų nuosavybė.

Kas atsako už priežiūrą ir keitimą?

Kadangi tai yra bendroji inžinerinė įranga, už jos techninę priežiūrą ir remontą atsako ne buto savininkas, o namo valdytojas (bendrija arba administratorius). Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka nustato, kad valdytojas privalo organizuoti nuolatinį statinio būklės stebėjimą ir užtikrinti inžinerinių sistemų veikimą ^[2]. Išlaidos už šio įrenginio keitimą ar remontą dengiamos iš bendrųjų namo kaupiamųjų lėšų ar eksploatacinių mokesčių.

Privalomas patekimas į patalpas

Dažnai kyla ginčų, kai automatinis oro išleidėjas sugenda bute, o savininkas atsisako įsileisti meistrus. Įstatymas įpareigoja butų savininkus leisti įgaliotiems asmenims patekti į patalpas, kai būtina remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo mechaninę, elektros, techninę ir kitokią įrangą ^[3]. Tai būtina siekiant užtikrinti šilumos tiekimą visiems namo gyventojams.

Šaltiniai:

[1] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 4.82 straipsnis, 1 dalis.

[2] STATYBOS TECHNINIS REGLAMENTAS STR 1.07.03:2017, 8 punktas.

[3] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 4.83 straipsnis, 4 dalis.

Informacija yra rekomendacinio pobūdžio.