Ar sodininkų bendrija gali apmokestinti šunis?

Sodininkų bendrija neturi teisės įvesti „mokesčio“ ar rinkliavos vien už tai, kad narys ar gyventojas laiko šunį. Bendrija nėra valstybės institucija ir negali rinkti mokesčių; ji gali rinkti tik tikslines įmokas ir nario mokesčius, kurie privalo būti pagrįsti bendrijos veiklos tikslais – bendrojo naudojimo turto valdymu ir priežiūra.

Mokesčių ir įmokų paskirtis

Pagal įstatymą, bendrijos nario mokestis yra įmoka, skirta sodininkų bendrijai administruoti ir kitai bendrijos veiklai užtikrinti ^[1]. Tiksliniai įnašai taip pat turi konkrečią paskirtį – jie skirti bendrojo naudojimo objektams (keliams, vandentiekui ir kt.) sukurti ar pagerinti ^[2]. Šuns laikymas yra asmeninis savininko reikalas, nesusijęs su bendrijos infrastruktūros gerinimu ar administravimu, todėl bendrija negali reikalauti mokesčio už gyvūną kaip už paslaugą ar bendrą poreikį.

Narių susirinkimo kompetencijos ribos

Nors bendrijos narių susirinkimas turi teisę nustatyti mokesčius ir įnašus ^[3], šie sprendimai negali prieštarauti įstatymams ir protingumo principams. Susirinkimas negali apmokestinti asmeninės nuosavybės (šuns), nes tai nėra bendrijos veiklos objektas. Bendrijos tikslas yra įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu ^[4], o ne reguliuoti privačių gyvūnų laikymą per finansines sankcijas.

Rekomendacija: Jei šuo daro žalą bendram turtui arba kelia grėsmę, bendrija ar nukentėję asmenys gali reikalauti žalos atlyginimo civiline tvarka, bet ne per vienašališkai nustatytus „mokesčius“.

Šaltiniai:

[1] SODININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 2 straipsnis, 1 dalis.

[2] SODININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 2 straipsnis, 9 dalis.

[3] SODININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 15 straipsnis, 1 dalies 5 punktas.

[4] SODININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 3 straipsnis, 1 dalis.