Kas moka už gyvatuko keitimą socialiniame būste, esančiame DNSB name?

Atnaujinta: 11/17/58057
Už gyvatuko keitimą socialiniame būste privalo mokėti buto savininkas (savivaldybė) arba bendrija, jei tai bendrosios inžinerinės sistemos dalis, tačiau šios išlaidos neturi būti perkeliamos socialinio būsto nuomininkui. - BNR.LT

Socialiniame būste gyvenantys asmenys dažnai klaidingai manys, kad jie privalo padengti visas su buto išlaikymu susijusias išlaidas. Tačiau teisinis reglamentavimas aiškiai atskiria turto savininko ir nuomininko pareigas. Socialinio būsto atveju buto savininkas yra savivaldybė, o gyventojas – tik nuomininkas. Už gyvatuko (rankšluosčių džiovintuvo) keitimą moka turto savininkas (savivaldybė) arba bendrija, priklausomai nuo įrenginio statuso [1].

Savininko ir nuomininko atsakomybės atskyrimas

Pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymą, bendrijos narys ir savininkas yra asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso patalpos [1]. Socialinio būsto atveju tai yra savivaldybė.

Civilinis kodeksas numato, kad nuomininkas privalo atlikti tik einamąjį remontą (pvz., pakeisti lemputę ar maišytuvo tarpinę), tuo tarpu kapitalinis remontas ir esminių inžinerinių įrenginių keitimas yra nuomotojo (savininko) pareiga [2]. Gyvatuko keitimas, ypač jei jis prakiuro ar nebešildo dėl senatvės, laikomas turto pagerinimu arba būtinuoju remontu, už kurį atsako savininkas.

Kada moka Bendrija, o kada Savivaldybė?

Mokėjimo šaltinis priklauso nuo to, ar gyvatukas laikomas bendrojo naudojimo inžinerinės sistemos dalimi, ar asmeniniu įrenginiu:

1. Gyvatukas – bendrosios sistemos dalis

Daugelyje senos statybos daugiabučių gyvatukai yra karšto vandens cirkuliacinės sistemos dalis (per juos nuolat teka karštas vanduo, net kai jis nenaudojamas). Tokiu atveju jie yra priskiriami bendrajai dalinei nuosavybei [3].

  • Jei keitimas būtinas dėl avarijos ar sistemos atnaujinimo, darbus organizuoja bendrija.
  • Išlaidos dengiamos iš kaupiamųjų lėšų arba tikslinių įnašų.
  • Šias įmokas bendrijai moka buto savininkas (savivaldybė), ne nuomininkas.

2. Gyvatukas – atskiras įrenginys

Jei gyvatukas turi uždarymo ventilius ir jo pakeitimas netrikdo bendros sistemos veikimo, jis gali būti laikomas buto priklausiniu. Tokiu atveju už jo keitimą moka tiesiogiai buto savininkas – savivaldybė. Socialinio būsto nuomininkas neturi pareigos pirkti naujo įrenginio savo lėšomis.

Ką daryti gyventojui?

Jei gyvenate socialiniame būste ir reikia keisti gyvatuką:

  1. Kreipkitės į namo pirmininką ar administratorių, kad nustatytų, ar tai bendrosios sistemos dalis.
  2. Informuokite savivaldybės būsto skyrių apie gedimą raštu.
  3. Jokiu būdu nemokėkite už darbus ar įrenginį patys, nebent turite raštišką susitarimą su savivaldybe dėl išlaidų kompensavimo.

Ši informacija yra rekomendacinio pobūdžio ir negali būti vertinama kaip oficiali teisinė išvada.

Šaltiniai:

[1] DAUGIABUČIŲ NAMŲ SAVININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 2 straipsnis (Sąvokos).

[2] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 6.493 straipsnis.

[3] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 4.82 straipsnis.

Susiję atsakymai