Koks minimalus DNSB kaupiamųjų lėšų tarifas 2025?

Daugiabučių namų savininkai privalo kaupti lėšas namo atnaujinimui ir priežiūrai. Nors 2025 metams konkretūs tarifų dydžiai (centais už kvadratinį metrą) priklauso nuo pastato charakteristikų ir Vyriausybės nustatytos metodikos, pati prievolė mokėti kaupiamąsias įmokas yra įtvirtinta įstatymu ^[1].

Pareiga kaupti lėšas

Kiekvienas buto ar kitų patalpų savininkas privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus ^[1]. Šios lėšos yra būtinos, kad būtų užtikrinti esminiai statinio reikalavimai ir išvengta avarinių situacijų.

Kas nustato tarifo dydį?

Kaupiamųjų lėšų įmokų dydį nustato bendrijos narių susirinkimas ^[2]. Tai reiškia, kad gyventojai balsuodami patys nusprendžia, kiek lėšų kaupti ateities darbams (pvz., stogo remontui, vamzdynų keitimui).

Minimalaus tarifo ribojimai

Nors bendrija turi teisę spręsti dėl tarifo, jis negali būti mažesnis nei teisės aktuose nustatyta tvarka apskaičiuotas dydis. Civilinis kodeksas nurodo, kad lėšų kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarką nustato Vyriausybė ^[1].

Jei bendrija nepriima sprendimo dėl lėšų kaupimo arba nustato mažesnį tarifą nei reikalaujama, privaloma vadovautis Vyriausybės patvirtinta metodika, kuri atsižvelgia į namo plotą, statybos metus ir kitus parametrus.

Pastaba: Pateiktuose dokumentuose nėra nurodyti konkretūs 2025 m. taikomi skaitiniai dydžiai (formulės koeficientai), todėl dėl tikslaus jūsų namui taikomo minimalaus tarifo rekomenduojama kreiptis į bendrijos pirmininką arba buhalterį, kurie vadovaujasi aktualiu Vyriausybės nutarimu.

Šaltiniai:

[1] CIVILINIS KODEKSAS, 4.82 straipsnis (4 dalis).

[2] DAUGIABUČIŲ NAMŲ SAVININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 21 straipsnis (arba atitinkamas straipsnis reglamentuojantis susirinkimo kompetenciją).