Kaip įrodyti DNSB bendrijai, kad bute nebuvo vartojama šiluma iš gyvatuko?

Dažna gyventojų klaida – manyti, kad užsuktas čiaupas ar šaltas „gyvatukas“ (rankšluosčių džiovintuvas) savaime reiškia, jog šiluma nėra vartojama ir už ją nereikia mokėti. Daugiabučių namų inžinerinėse sistemose „gyvatukas“ dažniausiai yra ne atskiras prietaisas, o bendrosios karšto vandens cirkuliacinės sistemos dalis. Norint nemokėti mokesčio, būtina ne tik faktinė, bet ir teisinė argumentacija, pagrįsta nuosavybės ir inžinerinių sistemų statusu.

1. Ar „gyvatukas“ yra jūsų, ar bendra nuosavybė?

Pagal galiojančius teisės aktus, daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kita įranga (įskaitant namo inžinerines sistemas) yra bendroji dalinė visų butų savininkų nuosavybė ^[1].

Tai reiškia, kad karšto vandens cirkuliacinė sistema (vamzdynai ir prie jų prijungti „gyvatukai“) priklauso visiems savininkams bendrai, nebent „gyvatukas“ yra elektrinis ir neprijungtas prie bendros sistemos. Įstatymas numato, kad butų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namo bendrojo naudojimo objektams išlaikyti ir išsaugoti ^[2].

2. Kodėl faktinis nenaudojimas neatleidžia nuo mokesčio?

Civilinis kodeksas griežtai nustato: buto savininkas neturi teisės atsisakyti savo dalies bendrojoje nuosavybėje, siekdamas išvengti mokesčių ar kitų prievolių, susijusių su bendrosios nuosavybės išlaikymu ^[3].

Todėl argumentas „aš nevartojau šilumos“ bendrijai nėra teisiškai svarus, jei sistema techniškai veikia ir šiluma cirkuliuoja stovuose (vamzdynuose), kurie eina per jūsų butą. Mokestis už „gyvatuką“ dažniausiai yra mokestis už cirkuliaciją – energiją, reikalingą tam, kad karštas vanduo nuolat cirkuliuotų sistemoje ir būtų pasiekiamas visiems gyventojams.

3. Vienintelis kelias – teisėtas atjungimas

Norint teisiškai įrodyti, kad šiluma nevartojama, ir nemokėti mokesčio, būtina fiziškai ir teisiškai atjungti prietaisą nuo bendrosios sistemos. Tai traktuojama kaip inžinerinės sistemos pertvarkymas (paprastasis remontas), kuriam taikomi šie reikalavimai:

• Projektas ir suderinimas: Negalima savavališkai nupjauti vamzdžių, nes tai gali išbalansuoti visą namo sistemą. Bet koks bendrosios inžinerinės sistemos keitimas reikalauja projekto ar aprašo.
• Savininkų sutikimas: Kadangi sistema yra bendroji nuosavybė, jos pertvarkymui būtinas daugumos butų ir kitų patalpų savininkų sprendimas (sutikimas), priimtas susirinkime arba balsuojant raštu ^[4].

Ką daryti?

Jei „gyvatukas“ neveikia dėl gedimo, turite kreiptis į namo valdytoją ar techninį prižiūrėtoją, kuris privalo užtikrinti inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal techninį reglamentą ^[5]. Tačiau, jei norite tiesiog nemokėti mokesčio, turite inicijuoti teisėtą atjungimo procedūrą su projektu ir kaimynų pritarimu.

Pastaba: Ši informacija yra rekomendacinio pobūdžio. Dėl konkrečių ginčų sprendimo rekomenduojama kreiptis į teisininkus.

Šaltiniai:

[1] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 4.82 straipsnis, 1 dalis.

[2] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 4.82 straipsnis, 3 dalis.

[3] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 4.83 straipsnis, 3 dalis.

[4] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 4.85 straipsnis, 1 dalis.

[5] STATYBOS TECHNINIS REGLAMENTAS STR 1.07.03:2017, 102 punktas.