Ar galima nemokėti kaupiamųjų lėšų, jei namas avarinis?
Namo avarinė būklė nėra pagrindas nemokėti kaupiamųjų lėšų. Priešingai – esant avarinei situacijai, savininkų pareiga prisidėti prie bendrojo turto remonto tampa dar griežtesnė, nes būtina nedelsiant pašalinti grėsmę žmonių saugumui ir aplinkai.
Pareiga kaupti lėšas namo atnaujinimui
Butų ir kitų patalpų savininkai privalo kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namo bendrojo naudojimo objektams atnaujinti [1]. Ši pareiga galioja nuolat, nepriklausomai nuo to, ar namas yra naujas, ar avarinės būklės. Įstatymas numato, kad savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas [2].
Kada savininkas turi teisę nemokėti?
Civilinis kodeksas numato tik vieną specifinę išimtį, kada savininkas gali atsisakyti apmokėti išlaidas. Tai leidžiama tik tuo atveju, jei išlaidos yra skirtos ne pastato išsaugojimui, o jo pagerinimui, ir savininkas nėra davęs sutikimo tokiems darbams [3].
Tačiau, kai kalbama apie avarinės būklės šalinimą, tai yra traktuojama kaip būtini darbai (pastato išsaugojimas), o ne pagerinimas. Būtiniesiems darbams atlikti (pvz., stogo, pamatų remontui, kad namas nesugriūtų) savininkų sutikimo gali net nereikėti, o pareiga mokėti išlieka visiems [3].
Veiksmai nustačius avarinę būklę
Nustačius, kad statinio būklė kelia pavojų (yra avarinė), statinio naudotojas ar techninis prižiūrėtojas privalo nedelsdami imtis priemonių žmonėms apsaugoti [4]. Jei bendrija ar administratorius organizuoja avarinės būklės šalinimo darbus, savininkai privalo juos finansuoti iš kaupiamųjų lėšų arba papildomų įmokų.
Šaltiniai:
[1] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 4.82 straipsnis, 4 dalis.
[2] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 4.82 straipsnis, 3 dalis.
[3] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 4.83 straipsnis, 4 dalis.
[4] STATYBOS TECHNINIS REGLAMENTAS STR 1.07.03:2017, 98 punktas.
Pateikta informacija yra bendro pobūdžio teisinė konsultacija ir rekomendacija.