Ar policija privalo dalyvauti iškeldinant iš DNSB buto?

Atnaujinta: 11/17/58057
Policija neturi įgaliojimų savarankiškai priimti sprendimų dėl iškeldinimo ar juos vykdyti, nes pagal Lietuvos įstatymus asmenų iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų galimas tik teismo tvarka. - BNR.LT

Daugiabučių namų gyventojai neretai tikisi, kad bendrijos pirmininkas arba policija gali operatyviai iškeldinti triukšmaujančius kaimynus, nemokius nuomininkus ar savavališkai butą užėmusius asmenis. Tačiau teisinė realybė yra griežta: policija neturi teisės savo iniciatyva iškeldinti žmonių iš jų būsto. Iškeldinimas yra civilinis procesas, kurį reglamentuoja griežtos įstatymų normos, skirtos apsaugoti konstitucinę teisę į būstą.

Iškeldinimas – tik teismo sprendimu

Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas imperatyviai nurodo, kad fiziniai asmenys iš gyvenamųjų patalpų gali būti iškeldinami tik teismo tvarka [1]. Tai reiškia, kad nei namo pirmininkas, nei kaimynų susirinkimas, nei policijos pareigūnas negali nuspręsti ir jėga išvaryti žmogaus iš buto, net jei jis pažeidžia tvarką ar yra skolingas.

Išimtis taikoma tik avarinės būklės namams, kai kyla grėsmė pastato griūčiai – tokiais atvejais iškeldinimas galimas su prokuroro sankcija [2].

Kada galima inicijuoti iškeldinimą?

Teisinis pagrindas kreiptis į teismą dėl iškeldinimo atsiranda, kai nuomininkas ar kitas gyventojas iš esmės pažeidžia savo pareigas:

Policijos ir bendrijos vaidmuo

Policija: Jos funkcija yra užtikrinti viešąją tvarką. Pareigūnai gali atvykti numalšinti triukšmo ar užfiksuoti pažeidimą, tačiau jie negali atlikti iškeldinimo veiksmų be teismo sprendimo ir antstolio nurodymo. Savavališkas bandymas jėga išmesti gyventoją (pvz., pakeičiant spynas, išnešant daiktus) yra laikomas savavaldžiavimu, už kurį gresia teisinė atsakomybė, nes civilines teises įgyvendinti galima tik nepažeidžiant įstatymų [5].

Bendrija (DNSB): Jos pagrindinė funkcija yra bendrojo naudojimo objektų valdymas ir priežiūra, o ne gyventojų tarpusavio ginčų sprendimas ar policijos funkcijų vykdymas [6]. Bendrijos pirmininkas gali tik įspėti pažeidėją arba inicijuoti ieškinį teisme, jei pažeidimas liečia bendrąją nuosavybę.

Ką daryti?

Jei kyla būtinybė iškeldinti asmenį, reikia:

  1. Fiksuoti pažeidimus (policijos protokolai, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimas).
  2. Raštu įspėti gyventoją apie sutarties nutraukimą ar reikalavimą išsikelti.
  3. Kreiptis į teismą su ieškiniu dėl iškeldinimo.
  4. Įsiteisėjusį teismo sprendimą perduoti vykdyti antstoliui (tik antstolis turi teisę priverstinai įgyvendinti iškeldinimą, prireikus pasitelkdamas policiją).

Šaltiniai:

[1] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 6.610 straipsnis.

[2] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 6.615 straipsnis.

[3] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 6.611 straipsnis.

[4] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 6.612 straipsnis.

[5] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 1.137 straipsnis, 3 dalis.

[6] DAUGIABUČIŲ GYVENAMŲJŲ NAMŲ IR KITOS PASKIRTIES PASTATŲ SAVININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 4 straipsnis, 1 dalis.

Pateikta informacija yra bendro pobūdžio teisinė konsultacija ir rekomendacija. Konkrečiu atveju būtina vertinti visas individualias aplinkybes.

Susiję atsakymai